Danijos sėkmės istorija
Danija – viena sėkmingiausiai vėjo energetikos keliu Europoje pasukusių šalių. 2012 m. šalies vėjo jėgainėse pagaminta daugiau negu 30 proc. šalyje sunaudotos elektros, pagal šį rodiklį Danija pirmauja pasaulyje. Atsinaujinančios energijos plėtojimas šioje šalyje atnešė ne tik švaresnę aplinką, bet ir mažesnes elektros kainas vartotojams.
2012 m. bendras Danijos vėjo elektrinių galingumas siekė 4162 MW, per metus jose pagaminta 10,23 TWh elektros energijos. Bendras jūrų vėjo jėgainių galingumas sudarė 921 MW. Stabdyti vėjo energetikos plėtros Danija nežada, priešingai: iki 2020 m. Danija tikisi, jog vėjo elektrinės pasigamins daugiau negu 50 proc. sau reikalingos energijos, o iki 2030 m. bus galima visiškai atsisakyti šiluminių elektrinių.
Per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. lapkričio iki šių metų spalio imtinai) vidutinė elektros energijos mėnesio kaina „Nordpool“ elektros biržos Danijos zonose siekė 39,76 euro už megavatvalandę. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu vidutinė elektros energijos mėnesio kaina „Nordpool“ biržos Lietuvos zonoje buvo 48,82 eurai už megavatvalandę.
Vis dėlto, pagal „Eurostat“ duomenis, pirmąjį šių metų pusmetį elektra Lietuvoje vidutiniškai kainavo 300 eurų už megavatvalandę (kai įskaičiuojami visi mokesčiai ir lyginama kaina, tenkanti elektros vartotojui). Tuo pačiu laikotarpiu elektros energijos kaina Lietuvoje buvo 137 eurai už megavatvalandę (su visais mokesčiais). Kaina taip stipriai skiriasi todėl, jog Danijoje elektra stipriai apmokestinama, o gyventojų mokesčiai būtent ir skiriami subsidijoms už atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.
Vėjo energetika – ir vidaus naudojimui, ir eksportui
S.Pikšrys pabrėžia, kad gaminant energiją vėjo jėgainėse nekainuoja kuras, jo nereikia importuoti.
„Gaminant elektrą kitais būdais, kuras kainuoja – šiluminėse elektrinėse kainuoja iškastinis kuras, branduolinėse elektrinėse – uranas. Vėjo energijos gamintojus remti superkant elektrą už tam tikrą kainą ar kitais būdais reikia tik tam tikrą laiką, kol atsiperka investicijos. Paprastai jos atsiperka maždaug per 10 metų, po to vėjo energijos gamyba yra labai pigi ir atneša labai didelę ekonominę naudą. Be to, vėjo energija prekiaujama elektros biržoje, ir tai reiškia, kad pučiant stipriam vėjui vėjo jėgainėse pagamintos energijos perteklių galima parduoti ir pasipelnyti“, – aiškina S. Pikšrys.
Į vėjo energetikos plėtrą įtraukiami ir piliečiai
Dar vienas išskirtinis Danijos bruožas – sėkmingas piliečių įtraukimas į vėjo energetikos plėtrą. Kad būtų paskatintos investicijos į vėjo energetiką, valstybė kompensuoja dalį mokesčių savo piliečiams, kurie vėjo jėgainėse gamina elektrą savo reikmėms arba prisijungia prie vėjo jėgainių kooperatyvų.
Tokie kooperatyvai, kurių akcijas turi ir gaminamą elektros energiją gauna tūkstančiai Danijos piliečių, valdo daugiau negu pusę visų Danijos vėjo jėgainių. Tai nulėmė, kad, apklausų duomenimis, net 86 proc. Danijos piliečių į vėjo energetiką žvelgia palankiai.
Be to, Danija yra viena didžiausių vėjo jėgainių gamintojų pasaulyje. Ypač Danija pasižymi jūrų vėjo energetikos srityje: skaičiavimai rodo, kad Danijos kompanijos įrengia maždaug 90 proc. jūrų vėjo jėgainių visoje Europoje. Iš viso Danijoje vėjo energetikos sektorius sukuria apie 25 tūkst. darbo vietų, tikimasi, kad šis skaičius augs.
Lietuva gali sekti Danijos pavyzdžiu
Danijos patirtį perimti gali ir Lietuva. Jau dabar vėjo energijos sausumoje tarifas Lietuvoje, pasiektas aukcionuose, yra 24 centai už kilovatvalandę (70 eurų už megavatvalandę) ir tai yra pigiausia elektros energija, gaminama Lietuvoje .Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje ypač palankios sąlygos egzistuoja jūrų vėjo energetikos plėtojimui, kadangi Baltijos jūra tam ypatingai tinkama.
„Vėjo energetikos potencialas Lietuvoje yra labai didelis. Normaliomis sąlygomis iki kokių 2020 m. galima būtų pastatyti vėjo elektrinių, kurios padengtų pusę suvartojamos energijos poreikio“, – skaičiuoja S. Pikšrys.
Šiuo metu Lietuva importuoja apie 70 proc. visos sunaudojamos elektros energijos. Didelė dalis Lietuvoje generuojamos elektros energijos gaminama iš importuojamų iš Rusijos dujų.
2012 m. vėjo energiją visame pasaulyje naudojo daugiau kaip 100 šalių. Kasmet pasaulyje vėjo energijos gamyba auga maždaug 25 proc. ES lyderės šioje srityje, be Danijos, yra Ispanija, Vokietija, Švedija. Planuojama, kad iki 2020 m. ES elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse sudarys apie 14-17 proc. visos elektros energijos gamybos.