Kaip pasikeistų pasaulio žemėlapis ištirpus visam ledui?

Šiaurės ir pietų ašigalius gaubiančios ledo kepurės dengia 10 proc. mūsų planetos paviršiaus. Manoma, kad Žemėje yra 5 mln. kubinių mylių į ledą virtusio vandens. Kokie geografiniai pokyčiai ištiktų Žemę, jei visas tas ledas ištirptų? „National Geographic“ aprašo ledynų tirpsmo padarinius žmonijai.

Šio žurnalo mokslininkų nupieštą „naująjį“ pasaulio žemėlapį galite pamatyti  ČIA

Jei ištirptų visas planetoje esantis ledas, jūros lygis pakiltų 65 metrais. Ar bereikia sakyti, kad toks pokytis paskandintų ne tik ištisus miestus, bet ir ištisas valstybes. Drastiškai pasikeistų ir žemynų kontūrai. Ženkliai pakistų ir populiacijų pasiskirstymas, tankis, dydis. Be to, visiškai ištirpę ledynai suduotų smūgį kitoms Žemės sistemoms (keistųsi vandenynų srovės, oro masių judėjimas, ekosistemos ir t.t.).

Citata

Jei sudeginsime visus Žemėje slypinčius anglies, naftos ir gamtinių dujų išteklius, atmosferą papildysime 5 trln. tonų anglies. Tai reiškia, kad mūsų planetoje pasidarys nepaprastai karšta.

Tačiau grįžkime prie geografinių pokyčių. Europoje nebeliktų tokių miestų kaip Londonas ar Venecija – jie atsidurtų giliai po vandeniu. Neliktų visos Olandijos, beveik visos Danijos. Viduržemio jūra išsiplėstų ir susimaišytų su Juodąja ir Kaspijos jūromis.

Ekspertai tvirtina, kad ledynų kiekio mažėjimas priklauso nuo keleto faktorių, tarp kurių – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir jo didėjimas, globalinių temperatūrų reakcija į tokių dujų kiekio didėjimą.

„Jei sudeginsime visus Žemėje slypinčius anglies, naftos ir gamtinių dujų išteklius, atmosferą papildysime 5 trln. tonų anglies, - aiškinama žurnale „National Geographic“. – Tai reiškia, kad mūsų planetoje pasidarys nepaprastai karšta. Vidutinė temperatūra sieks nebe +14,4°C, o +26,7°C. Daugelyje planetos paviršiaus ruožu žmonėms gyventi pasidarys tiesiog per karšta.“

Jei taip nutiktų, Žemė liktų be ledo. Tai būtų pirmas toks atvejis per pastaruosius 34 mln. metų.

Žemynų krantai smarkiai „aptirptų“

Atlanto vandenynas iš Šiaurės Amerikos kontinento pasiglemžtų Floridos pusiasalį ir Meksikos įlankos pakrantę. Vakarinėje šio žemyno pakrantėje iš San Francisko liktų salelėmis virtusios didmiesčio kalvos, o San Diegas būtų paskandintas amžiams.

Katastrofiškesnė situacija susiklostytų Azijoje. Po vandeniu atsidurtų visas Bangladešas iš didžioji Kinijos dalis. Toje teritorijoje dabar gyvena apie 760 mln. žmonių. Smarkiai „aptirptų“ ir Indijos pusiasalio kontūrai.

O štai Pietų Amerikos žemyne Amazonės ir Paragvajaus upių baseinai taptų Atlanto vandenyno įlankomis. Neliktų Buenos Airių, Urugvajaus pakrantės, dalies Paragvajaus.

Kiti kontinentai nukentėtų santykinai mažiau, tačiau globalinio potvynio įtaką pajustų ir jie. Pavyzdžiui, Afrikoje po vandeniu su visomis piramidėmis nugrimztų Egipto šiaurinė pakrantė. Australijoje susidarytų nauja vidinė jūra, tačiau žemyne būtų apsemtos pakrantės teritorijos, kuriose gyvena 4/5 Australijos piliečių.

Tačiau mums, ko gero, labiausiai rūpi Europos ir Baltijos regiono likimas. O jis, švelniai tariant, ne koks. Baltijos jūros regione tokių miestų kaip Ryga, Talinas, Kopenhaga, Sankt Peterburgas, Stokholmas, Helsinkis. Ne kažin kas liktų ir iš Lietuvos – geriausiu atveju, dalelė Žemaitijos aukštumos šiaurinės dalies ir rytinėje dalyje esančios aukštumos.

Didžioji Lietuvos dalis, kaip galima spręsti iš fizinio žemėlapio, kuriame, deja, nenurodytas nė vienas Lietuvos miestas, atsidurtų Baltijos dugne.