Lietuvoje kremuojama 5 proc. palaikų, Europoje – 60 proc.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 6740 kapinių. Iš jų veikia apie 1970. Tačiau jos palengva užsipildo. Atsižvelgiant į tai, specialistai kelia pagrįstą klausimą: ar neateis ta diena, kai nebeturėsime, kur laidoti savo artimųjų? Savivaldybės jau dabar atvirai pripažįsta, kad kapinės pasiglemžia vis naujus priemiesčių plotus. Tiesa, jas įrenginėjant dažnai susiduriama ir su netoliese gyvenančių žmonių pasipriešinimu: gyventi šalia kapinių niekas nenori.

Šiuo metu labiausiai paplitusi alternatyva – palaikų kremavimas, urną pastatant kolumbariume arba užkasant šeimos kapavietėje. Jei šis sprendimas sulauktų visuomenės palaikymo, kapinių plotai taip sparčiai tikrai neaugtų. Tiesa, Lietuvoje vis garsiau kalbama apie palaikų laidojimą miške. Užsienyje toks laidojimo būdas specialiai tam paskirtuose plotuose jau praktikuojamas.

Lietuvoje galėtų atsirasti kapinės miške, kuriose būtų galima laidoti palaikus. Joms turėtų būti specialiai skirta pažymėta vieta, kad visi suprastų, kas tai per vieta.
J. Dautartas

Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas GRYNAS.lt kalbėjo, kad šiemet daugiausia jo vadovaujamame krematoriume gali būti sudeginta 2000 velionių. Pernai šis skaičius siekė 1360. „Per devynis šių metų mėnesius kremavome beveik tiek pat palaikų, kiek pernai per visus metus“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, Lietuvoje kasmet miršta maždaug 40 tūkst. žmonių, o iš jų kremuojama beveik 5 proc. Tiesa, procentas gali būt kiek didesnis, kadangi dalis palaikų gali būti sudeginami kaimyninėse šalyse.

„2008 m. apklausoje 15 proc. žmonių deklaravo norintys būti kremuoti. O 2012 m. šis skaičius siekė daugiau nei 30 proc. Tai lemia migracija. Mes matome, kas vyksta kitur. Europoje šiuo aspektu lyderiauja Čekija. Prahoje ir jos apylinkėse kremuojama 90 proc. žmonių. Visoje Čekijoje šis skaičius siekia 80 proc. O Europos vidurkis yra 55-60 proc. Latvijoje kremuojama maždaug 20 proc. palaikų, o Estijoje procentas dar didesnis“, - pasakojo V. Labanauskas.

Trūksta kolumbariumų

Jo žodžiais tariant, Lietuva paskutinė Europoje įsirengė krematoriumą, todėl esą nereikėtų stebėtis, kad palaikus deginti sutinka mažiau žmonių nei visoje Europoje. Per tiek laiko, anot pašnekovo, nespėjo susiformuoti tradicijos. Kita vertus, V. Labanausko teigimu, kremavimas yra ekologiška, kapinių plotų augimą stabdanti priemonė. Todėl jis spėjo, kad šis reiškinys Lietuvoje ateityje plis sparčiau.

Vytenis Labanauskas

„Lietuvoje vis mažėja vietos kapams. Kitos šalys jau visai neturi vietos. Todėl visoje Europoje stengiamasi statyti kolumbariumus arba siūloma laidoti palaikus artimųjų kapuose. Gali būti ir šeimyniniai kolumbariumai“, - dėstė jau beveik du metus veikiančio krematoriumo vadovas, pridūręs, kad Lietuvoje šiuo metu veikia septyni kolumbariumai.

Palaikų kremavimas ne tik ekologiškesnis už įprastinį laidojimo būdą, bet ir pigesnis, sako V. Labanauskas. „Paprastoms laidotuvėms reikia 3000-3500 Lt, o kremavimas kainuoja 1650 Lt. Taigi pasirinkus tokį būdą laidotuves galima surengti už 2000 Lt“, - tikino jis.

Vis dėlto specialistai sako, kad Lietuvoje labai trūksta kolumbariumų. Jų palengva daugėja, tačiau ne taip greitai, kad taptų rimta atsvara vis besiplečiančioms kapinėms. Tiesa, negalima sakyti, kad kolumbariumų statyboje pirmauja didmiesčiai. Penktadienį kolumbariumo atidarymas įvyko Radviliškyje, aplenkusiame kur kas didesnius netoliese esančius miestus – Šiaulius ir Panevėžį.

Kėdainių krematoriumas
Foto: Bendrovės archyvas

Radviliškio kapinėse iškilęs 90 vietų kolumbariumas prisidės prie to, kad taip sparčiai nesiplėstų miesto kapinės, kuriose jau kitąmet būtų nelikę vietos palaikų laidojimui. Miesto seniūnas Leonas Grigaliūnas žurnalistams yra sakęs, kad teorinė galimybė plėsti kapines buvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos yra žemoje vietoje, tam būtų reikėję skirti maždaug 10 mln. Lt. Pirmajam iš keturių kolumbariumo statybos etapų savivaldybė išleis 160 tūkst. Lt. Vėliau kolumbariumas išsiplės iki 600 vietų. Seniūnas žurnalistams sakė, kad už nišą kolumbariume numatytas vienkartinis 2 tūkst. Lt mokestis.


Etnologas: deginimas visai normalu

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas GRYNAS.lt teigė taip pat teigiamai vertinantis kremavimą, kadangi, anot jo, tai padėtų sumažinti kapinių augimą: „Visų pirma norėčiau pasakyti, kad tradicinės laidojimo vietos iš tikrųjų užima labai dideles teritorijas. Tai yra problema. Ją sprendžiant labai tinka palaikų deginimas. Viename kape telpa du karstai, o jei palaikai sudeginti, galima palaidoti 10 urnų“, - kalbėjo pašnekovas.

Taip pat jis palaikė pasiūlymą, kad Lietuvoje galėtų atsirasti kapinės miške, kuriose būtų galima laidoti palaikus. Tačiau J. Dautartas atkreipė dėmesį, jog joms turėtų būti specialiai skirta pažymėta vieta, kad visi suprastų, kokia tai vieta.

Paprastoms laidotuvėms reikia 3000-3500 Lt, o kremavimas kainuoja 1650 Lt. Taigi pasirinkus tokį būdą laidotuves galima surengti už 2000 Lt.
V. Labanauskas


Palaikų kremavimas lietuviams neturėtų būti svetimas, sako etnologas, Lietuvos edukologijos profesorius Libertas Klimka. „Lietuvoje du kartus buvo įsivyravęs deginimo paprotys: prieš daugiau nei 1000 m. pr. m. e. ir nuo 5 a. tas paprotys užliejo Lietuvą ir tęsėsi iki krikšto“, - atskleidė pašnekovas.

Libertas Klimka

Anot jo, dabar šis reiškinys nėra toks paplitęs. Tendenciją jis aiškina, teigdamas, kad laidojimo papročiai yra patys konservatyviausi ir todėl mažiausiai kinta. „Pasąmonėje glūdi tokia nuostata: jei mano seneliai buvo taip palaidoti, ir aš noriu būti panašiai palaidotas. Kaime buvo manoma, kad kitaip nei įprasta laidoti negerai, nes bus nusižengiama religijai. Katalikų bažnyčia tam neprieštarauja“, - aiškino L. Klimka.

Vis dėlto jis pastebi, kad kremavimas palengva populiarėja – ypač mieste, kur kapinės kasmet pasiglemžia vis naujas teritorijas: „Daugiau žmonių gyvena miestuose, o aplink juos išaugo didžiulės kapinės. Deginimo paprotys padėtų išspręsti šią problemą. Teigiamas dalykas, kad pelenus galima nuvežti į gimtinę.“


Kodėl netinka šaldymas?

Kai dauguma iki šiol vienintele alternatyva tradiciniam laidojimui laiko kremavimą, Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė GRYNAS.lt papasakojo apie švedų biologės Susanne Wiigh-Mäsak sukurtą palaikų sunaikinimo šaldant skystame azote metodą. Pasak jos, pasirinkus šią alternatyvą kūnas visiškai sudžiūva ir tada jis stipriai sukrečiamas, kad subyrėtų. Tuomet viskas kas liko telpa į nedidelį indą.

Vis dėlto, pašnekovės teigimu, dabar šis metodas neplėtojamas, nes nenuspręsta, kur dėti atlikusius skysčius. „Žmogus išdžiovinamas šaldymo metodu. Tada lieka skysčiai ir juos reikia kažkur padėti. Kol kas sprendimo nėra“, - sakė V. Gregorauskienė.