GRYNAS.lt domisi, iš ko gaminamos žvakės, kuo skiriasi lietuviškosios nuo atkeliavusių iš Lenkijos ir kokius teršalus į aplinką jos išsiskiria degdamos.
Su prekybos centrais prasidėti nenori
Jonavoje įsikūrusios ir jau trylika metų žvakes liejančios bendrovės „Argva“ komercijos direktorius Artūras Trakimas skaičiuoja, kad per metus jų įmonėje yra pagaminama apie 2 mln. žvakių. Apie 15-20 mln. žvakių išliejama kitame, „Geraldos“ fabrike, dar pusę tiek – apie 5 mln. atvežama iš Lenkijos.
„O kiek dar yra pavienių gamintojų... Vilniuje – trys, pora Panevėžyje“, - vardija A. Trakimas.
Pašnekovas sako, kad pagrindiniai jų klientai – pavieniai žmonės ir perpardavėjai, bet ne didieji prekybos tinklai. „Į didelius prekybos centrus žvakes parduoda „Geralda“, ji didžiąją rinkos dalį užsiėmusi, o mes pardavinėjame smulkiems. Atvažiuoja žmonės, kurie jau seniai perka, pasako draugams, taip ir vyksta prekyba. Žinote, kaip yra – konkuruoja dvi firmos, o laimi žmogus. Kainas sumažini, o tave ima ir palieka ir turi parduoti galbūt net už mažesnę, nei žvakę kainuoja pagaminti, kainą. Na, čia prekybininkų triukai“, - kalba A. Trakimas.
Žvakės gali degti iki 20 parų
Paklaustas, kaip per 13 veiklos metų kito vėlinių žvakių poreikis, pašnekovas teigė, kad skaičiai augo nežymiai, tačiau pastebėta, kad po krizės žmonės ėmė žvakėms leisti mažiau pinigų.
Pašnekovo teigimu, nors žvakių gamybos savikaina dėl didėjančių kiekių šiek tiek atpigo, augo kitos išlaidos – elektros, transporto kaštai. Taigi žvakių kaina galutiniam vartotojui nesumažėjo.
Vyras pasakoja, kad šiuolaikinės Vėlinių žvakės gali degti ilgiau nei 120 val. Tai priklauso nuo žvakės gamyboje panaudoto parafino kiekio, tarkime, 100 g. parafino dega parą laiko, jeigu parafino pridedama 2 kilogramai – jis ir degs 20 parų.
„Į stiklą pripilame skysto parafino, įdedame dagtį, užvožiame dangtelį ir supakuojame. Žvakės po vieną negaminamos, iškart eina po 6-8, gali po 12 – priklauso nuo dydžio“, - sako A. Trakimas, pridurdamas, kad pats gamybos procesas dėl didelių apimčių trunka vos keletą sekundžių.
Į lenkiškas žvakes vietoje parafino deda taukus?
GRYNAS.LT anksčiau kalbinta „Ecoservice“ marketingo vadybininkė Inga Kovalionok yra sakiusi, kad kapinių atliekos išsiskiria savo specifika ir dažnai negali būti priskirtos nei vienai atliekų grupei - nei prie žaliųjų atliekų, nei prie antrinių žaliavų, juo labiau prie buitinių atliekų.
„Stikliniai ar plastikiniai žvakių indeliai perdirbimui netinkami, nes būna užteršti vaško, parafino likučiais“, - kaip vieną iš pavyzdžių pateikė atliekų tvarkymo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, perdirbimui netinkamos medžiagos, kaip ir buitinės atliekos, keliauja vienu maršrutu - į regioninius sąvartynus. Savo ruožtu „Argva“ komercijos direktorius nenorėjo su tuo sutikti. Jo teigimu, žvakė žvakei nelygi.
Nors Jonavoje įsikūrusi žvakių gamykla savo produkcijos į didžiuosius tinklus netiekia, pašnekovas pripažįsta, kad su lenkiška produkcija bet kokiu atveju konkuruoti sunku: „Reikia labai daug apyvartinių lėšų. Aišku, prekybos centras nori kuo pigiau nupirkti, o mes esame Lietuvoje, negalime gaminti pigaus ir prasto produkto, norime, kad iš mūsų pirktų kiekvieną dieną, o ne tik per šventes. Mums svarbu ne vieną kartą parduoti“, - tikina pašnekovas.
Kokybiška prekė – tik pagal lipduką
A. Trakimas sutinka, kad paprastam pirkėjui atskirti, kuri žvakė kokybiška ir degs ilgai, o kuri nedegs ir bus nebeperdirbama, sudėtinga. Geriausias indikatorius – gamintojo lipdukas ant žvakės.
Anot jo, bendrovė savo žvakes, jeigu jos nedega, klientams keičia, tačiau kartais ateina gudraujančių pirkėjų, kurie pigias lenkiškas žvakes nori iškeisti į kokybiškas lietuviškas.
„Jeigu darom bloką, keičiame. Iš pradžių keisdavau visas žvakes iš eilės, o paskui pradėjau atskirti. Gudriosios močiutės iš prekybcentrių prisiperka lenkiškų žvakių su akcija, ateina ir sako, kad „jūsų žvakės nedega“. Tada ir sakau „atleiskite, bet tai ne mano žvakė“. Klausiu, kodėl jūs man jas atnešate ir norite keisti? Sako: gausiu gerą žvakę. Tai ką, ir daužytus kiaušinius į sveikus keičiate? Nuo to laiko jau ir nebeateina“, - vieną iš gyvenimiškų istorijų prisiminė žvakes gaminančios įmonės atstovas.
Žvakių gamyboje – trys banginiai: nafta, dujos ir metalas
Didžiausios žvakių gamintojos Lietuvoje bendrovės „Geralda“ direktorius Gintautas Igaris GRYNAS.lt teigė, kad sudėtingiausia konkuruoti ne su lenkiška produkcija, o ta, kuri Lietuvą pasiekia aplinkiniais keliais.
Anot jo, žvakės yra naftos produktas. Jų gamyba susieta su trimis žaliavomis – nafta, dujomis ir metalu. Taigi galimybių žaliavų pataikalams – apstu.
„Nafta tai yra parafinas, dujos – stiklo pramonė, kuri gamina žvakių indelius, metalas – indeliai (žvakių indelių dangeliai - red. past.). Kur yra chemija, yra technologijos ir ten iš tikrųjų aukštasis pilotažas, ką galima pasiekti – yra skiedikliai, nuriebintojai, rišikliai, panašiai kaip ir maisto pramonėje, kurioje yra begalė maisto priedų. Kai kurių jų naudojimas nėra itin etiškas ir pateisinamas, tačiau galimybės tokios be abejo yra“, - pasakojo G. Igaris.
Žvakių gamintojas neslepia, kad paprastam žmogui vizualiai atskirti, kas slypi žvakės viduje, sudėtinga. „Paslaptis yra tame, kad vizualiai sunku atskirti, bet degimo proceso metu yla iš maišo neišvengiamai išlenda. Arba po degimo gaminys bus visiškai juodas, nors juodumą ne visada lemia nekokybiškas užpildas. Žvakę gali labai lengva užpūsti vėjas, arba žvakė gali degti, tada nustoti ir nebedegti daugiau“, - aiškina pašnekovas ir priduria, kad jeigu žvakės kaina itin žema, pirkėjui tai turėtų kelti klausimų.
Populiarėja žvakės, kurių indeliai daugkartiniai
Pasiteiravus, ar žvakių indelius galima perdirbti nepaisant to, kad juose sudegė žvakė, G. Igaris atkreipė dėmesį, kad yra specialių žvakučių, kurių plastikinis indelis atsiskiria.
„Yra tokių žvakių, kurių plastikas labai gražiai atsiskiria ir jos yra daugkartinio naudojimo. Tokios žvakės populiarėja, jų kasmet nuperkama vis daugiau ir daugiau. Tokį indelį galima naudoti daug kartų, o panaudojus jis puikiausiai tinka perdirbimui“, - sakė „Geralda“ direktorius.
Anot jo, žvakė sudegdama bet kuriuo atveju palieka likučių, todėl čia jau perdirbimo kompanijoms reikėtų sukti galvas, kokią technologiją panaudoti, kad indelis tiktų perdirbimui: „Juk ir uogienę iš stiklainio suvalgę paliekame likučių. O štai žvakės indelis yra neatskiria žvakės dalis, sudėtinė dalis, ji negali egzistuoti be indelio, todėl mes ir nelinkę jo vadinti indeliu“.
Prekybos tinklai: didžioji dalis žvakių – lietuviškos
Savo ruožtu Lietuvos didieji prekybos tinklai tikina, kad didžioji dalis pirkėjams siūlomų žvakių - lietuviškos.
„Siūlome lietuviškas ir lenkiškas 35 rūšių žvakutes. Maždaug 85 proc. viso siūlomo žvakių asortimento - lietuviškos, 15 proc. - lenkiškų. Klientams siūlome rinktis įvairių dydžių ir formų stiklinių bei plastmasinių žvakučių su dangteliais, taip pat turime įvairių spalvų ilgų parafininių žvakių. Deja, tikro vaško, t.y. ekologiškomis žvakėmis, neprekiaujame“, - sako „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Iš viso prekybos tinklas „Maxima“ vien per šių metų spalį jau pardavė per 3 mln. vnt. įvairių žvakių. Praėjusiais metais spalio 1 d. – lapkričio 4 d. laikotarpiu buvo parduota daugiau nei 4,5 mln. vnt. žvakių.
Kad didžiąją dalį Vėlinių žvakių asortimento sudaro Lietuvos gamintojų produkcija patvirtino ir prekybos tinklas „Iki. Tiesa, tinklo atstovai neįvardijo, kiek konkrečiai žvakių kasmet parduoda ir kokių kitų gamintojų žvakėmis prekiauja.
Degdamos žvakės išskiria suodžius ir kitas kenksmingas medžiagas
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina teigė, kad apie konkrečius tyrimus, kiek degdamos žvakės į orą išskiria teršalų, ji informacijos neturi.
Jos teigimu, yra patvirtintas uždraustų medžiagų, kurių negali būti tam tikruose produktuose, arba medžiagų, kurių naudojimas produktuose yra ribojamas ( pvz., ribojamas jų kiekis produkto sudėtyje, nustatoma kokiomis sąlygomis produkto negalima naudoti ir pan.) sąrašas. Jeigu tokių medžiagų gaminyje nėra, manoma, kad jis yra saugus naudoti.
„Kiekvienas cheminių medžiagų turintis produktas, kiekvienas procesas tam tikra prasme gali kelti riziką, ypač jei jis naudojamas pažeidžiant saugos reikalavimus... Bet yra normatyvai, saugos patarimai, kurių turi būti laikomasi“, - sakė M. Teriošina.
ES kontrolė griežta, trečiųjų šalių - švelnesnė
Cheminių medžiagų ekspertė taip pat pabrėžė, kad žvakučių saugumas yra rinkos kontrolės klausimas: „Tai yra rinkos priežiūros klausimas, kad į parduotuves nepatektų tokių produktų, taip pat ir žvakučių, kurių sudėtyje yra uždraustų medžiagų“.
Iš Europos Sąjungos (ES) šalių atvežta produkcija turi atitikti visus ES reikalavimus, todėl tikimybė, kad į rinką pateks kenksmingų produktų labai nedidelė, didesnė rizika tokių prekių sulaukti ne iš ES šalių, kurios jau turi kitokius reglamentavimus, reikalavimus ir galimai kitokias leistinų medžiagų normas.
„Jeigu produktas yra pagamintas be pažeidimų, tikrai nebus taip, kad per Vėlines degindami žvakutes padarytume didelę žalą žmonėms arba aplinkai. Tačiau reikia vengti ilgai deginti žvakes uždaroje patalpoje“, - patarė M. Teriošina.
JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, deginant parafino žvakes į aplinką išsiskiria suodžiai, su jais kartu į orą yra išmetamas ir nedidelis, tačiau kenksmingas kiekis toksinų, pavyzdžiui benzolo ir toluolo. Šios medžiagos laikomos žmogui pavojingais kancerogenais, kurie gali sukelti tokius sveikatos pažeidimus kaip kvėpavimo ir nervinės sistemos ligos.
Susirūpinimą kelia ir žvakėse naudojami knatai. Švino, kadmio ir cinko šerdies knatų importas JAV yra uždraustas, tačiau trečiosiose šalyse vis dar gaminamos žvakės su metalo šerdies knatais.
Kaip pripažįsta patys žvakių gamintojai, ant žvakių neprivaloma nurodyti žvakės ir jos knato sudėties, todėl vartotojams patariama rinktis tuos gamintojus, kuriais pasitiki ir kurie savo noru nurodo gaminio sudėtį.
