Atgal į vandenį žuvis nepaleidžiama

Utenos reginio aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai šios savaitės žvarbią naktį sulaikė žveją verslininką, kuris Kretuonos upelyje ungurine gaudykle neteisėtai pagavo 95 ungurius. Šiam jau ir anksčiau pasižymėjusiam brakonieriui buvo skirta viena didžiausių baudų neteisėtos žvejybos istorijoje. Migruojančius ungurius gaudžiusiam vyrui piniginę teks paploninti 103 tūkst. Lt.

Tačiau šioje istorijoje kone svarbiausias klausimas: koks konfiskuotas žuvies likimas? Kai kurie žvejai svarstė, jog jei brakonierius sulaikytas vos ištraukęs tinklus, žuvis dar galėjo būti gyvybinga.

Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas teigė, kad su iš brakonieriaus atimtu laimikiu pasielgta taip, kaip ir visais kitais atvejais. 95-ios žuvys suverstos į medžiotojų būreliui priklausančią atliekų duobę.

Žuvis ištraukta iš natūralios aplinkos. Ji buvo tempta, vilkta. Pažeidėjas buvo sulaikytas sausumoje. Kad žuvis puikiai jautėsi maiše ir nenusitrynė gleivių, būtų naivu tikėtis.
A. Vaičiūnas

Anot jo, brakonierių sugauta žuvis visuomet yra laikoma greitai gendančiu produktu ir tuomet jai užklijuojama atliekų etiketė. Tokios atliekos turi būti labai greitai sunaikinamos. A. Vaičiūno žodžiais, tokią tvarką reglamentuoja Vyriausybės nutarimas. Be to, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai yra pateikę išvadas, kurios apibrėžia, kaip pasielgti su unguriais, konfiskuotais aplinkosaugininkų.

„Mokslininkai konstatuoja, kad ungurys turi apsauginį gleivių sluoksnį. Gaudyklėse jis nusitrina. Gleivės reikalingos normaliam žuvies organizmo funkcionavimui. Jeigu unguriai būtų paleisti į vandens telkinį, po dviejų ar trijų dienų galėtų prasidėti uždegiminiai procesai, kuriuos sukelia įvairūs parazitiniai mikroorganizmai. Tokius ungurius paleisti netikslinga. Žuvis paimama kaip įkaltis ir paskaičiuojama žala gamtai. Vėliau žuvis paprasčiausiai pripažįstama atliekomis“, - GRYNAS.lt kalbėjo aplinkosaugininkas, pridūręs, kad tikėtina, jog atgal į laisvę paleisti unguriai galėjo neišgyventi.

Unguriai tinkluose nusitrina apsauginį sluoksnį, todėl paleisti juos atgal į vandens telkinį tampa neįmanoma
Foto: I. Labutytės nuotr.

Aplinkosaugininkas: parduoti konfiskuotą žuvį sunku

Jei ungurių atgal į upelį paleisti neįmanoma, galbūt pavyktų juos parduoti? A. Vaičiūnas sakė, kad tokia galimybė teoriškai egzistuoja, tačiau praktiškai parduoti brakonierių laimikį yra labai sudėtinga.

„Tokiu atveju reikia veterinarinės pažymos. Ji gali būti išduodama per tris darbo dienas. Turi būti paimami mėginiai, kurie ištiriami ir parašoma, ar žuvis tinkama pardavimui. Kad žuvis atitiktų teisės aktų reikalavimus, ji iškart po konfiskavimo turėtų būti laikoma specialiose šaldymo dėžėse. Žuvis turi būti apkrauta ledukais. Vėliau žuvį reiktų perdėti į specialias šaldymo kameras. Tokiu atveju gavus pažymą būtų galima priduoti prekybos centrams. Tačiau tada reiktų, kad su kontrolę užtikrinančiais pareigūnais atskirame autobusiuke, kuriame yra speciali įranga, važiuotų lydintis ekipažas“, - kodėl norint parduoti konfiskuotą žuvį kyla daug keblumų, aiškino pareigūnas.

Jo žodžiais tariant, lygiai taip pat sunaikinamos ir kontrabandinės cigaretės bei nelegaliai į šalį įvežtas alkoholis. Esą niekas nediskutuoja, kad kontrabanda būtų atgal išgabenta į tą valstybę, iš kurios ji atvežta. Taip pat, pasak pašnekovo, nesiūloma jos parduoti ir tokiu būdu papildyti valstybės biudžetą. 

A. Vaičiūno nuomone, kaip tik todėl reikėtų pernelyg nedramatizuoti ir brakonierių laimikio likimo. „Inspektorius elgiasi taip, kaip numatyta teisės aktuose. Nežinau, ar jį galima už tai smerkti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Visi unguriai – į atliekų duobes

Anot jo, paleidus žuvį, kiltų daugiau problemų ir apskaičiuojant gamtai padarytą žalą. Nepaisant to, teorinė galimybė, kad neteisėtai pagauta žuvis gali būti paleista, yra. Kaip teigė A. Vaičiūnas, jei aplinkosaugininkas pamatė, kaip nelegaliai žvejas meškere sugavo žuvį ir ji nėra rimtai sužalota, tokiu atveju ji galėtų būti paleista.

Ungurys turi apsauginį gleivių sluoksnį. Gaudyklėse jis nusitrina. Gleivės reikalingos normaliam žuvies organizmo funkcionavimui. Jeigu unguriai būtų paleisti į vandens telkinį, po dviejų ar trijų dienų galėtų prasidėti uždegiminiai procesai.
A. Vaičiūnas

Tačiau paleisti 95 ungurius, jo teigimu, paleisti buvo neįmanoma: „Žuvis ištraukta iš natūralios aplinkos. Ji buvo tempta, vilkta. Pažeidėjas buvo sulaikytas sausumoje. Kad žuvis puikiai jautėsi maiše ir nenusitrynė gleivių, būtų naivu tikėtis.“

O pasidomėjus, kaip Utenos aplinkosaugininkai sunaikina iš brakonierių atimtą žuvį, A. Vaičiūnas tikino, kad procedūra labai paprasta. „Tai yra gyvulinės kilmės atliekos. Jos naikinamos specialioje įmonėje, esančioje Rietave. Tačiau mus skiria didelis atstumas. Todėl sudarėme sutartį su medžiotojų klubu, kuris turi atliekų duobes ir į jas meta sumedžiotų gyvūnų atliekas. Jos atitinka veterinarinius reikalavimus“, - kur pateko 95 unguriai, atskleidė pašnekovas.