Lazdijuose žalos pridarė verslinė žvejyba

Kaip įvardijo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, trečioji antrajame etape dalyvusi Lazdijų savivaldybė neatrinka dėl vienos svarbios priežasties - pernelyg didelio verslinės žuvininkystės išvystymo kai kuriuose šio rajono ežeruose.

Jam antrino ir viceministras Linas Jonauskas, sakydamas, kad sudarytą darbo grupę nuvylė Lazdijų žuvų  išteklių situacija: „Žuvų išteklių situacija Lazdijuose buvo tikrai  nekokia, ypač ten, kur  vyksta verslinė žvejyba, ištekliai gerokai išeikvoti“.

Nugalėtojomis paskelbtoms Molėtų ir Zarasų savivaldybėms kasmet planuojama skirti po 300 tūkst. Lt įžuvinimui. Kol kas ministerija nežino, kokie konkretūs ežerai bus įžuvinami, tačiau svarstoma, kad galės prisijungti ne tik valstybiniai ežerai, bet ir privatūs, nuomojami. Kokios žuvys bus įleidžiamos taip pat dar diskutuojama, tačiau tikimasi, kad jos bus lietuviškos ir vyraus kuo platesnės įvairiovės plėšriosios žuvys.

Be galo daug kam įdomu poledinė žūklė, o Molėtuose ir Zarasuose tai bus galima daryti. Mūsų tikslas, kad atvykę turistai paliktų Lietuvoje kuo daugiau pinigų.
R. Balnienė

Tikėtina, kad žvejybos rojaus kūrimo procesas užtruks nuo 3 iki 5 metų, todėl gali prireikti kelių milijonų litų. Kol kas įtraukiami tik ežerai, o ne upės, tačiau, kaip patikino L. Jonauskas, galbūt tai ateityje keisis.

„Reglamentas žvejybos rojuje turėtų būti šiek tiek kitoks nei įprastai. Mes žadėjome ir kalbėjome, kad neturėtų brangiau kainuoti žvejoti žvejybos rojuje, kad turėtų galioti įprastas leidimas, kuris reikalingas mėgėjų žvejybai visoje Lietuvoje. Tiktai tam tikruose ežeruose, saugant pačias vertingiausias žuvis-reproduktorius, kurios kuo didesnės – tuo vertingesnės, matyt bus kitoks reglamentas.

Linas Jonauskas

Ten galios „pagavai – paleisk“ taisyklė arba jeigu jau žmogus norės pasiimti labai didelę žuvį, turės susimokėti tam tikrą pinigų sumą, už kurią žuvininkystės įmonėse galėtume nupirkti, tarkime, tris panašaus dydžio žuvis ir įleisti į tą telkinį, kad tų didelių žuvų būtų“, - apie tai, kokių taisyklių bus laikomasi kuriamame žvejybos rojuje svarstė viceministras.

„Du trečdaliai žmonių netiki, kad žuvys iš tiesų paleidžiamos į vandenį, o pinigai kažkur išeina į orą, mes šituos dalykus kontroliuosime. Iš žuvivaisos įmonių reikalausime griežtos atskaitomybės, kokios ir kiek žuvų paleidžiama į vandenį“, - žadėjo V. Mazuronis.

Itin patraukli gali būti poledinė žūklė

Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė spaudos konferencijoje teigė, kad išgirdusi pasiūlymą kurti Lietuvoje žvejybos rojų, iškart jį palaikė, nes labai trūksta nišinių turizmo sričių iniciatyvų.

„Nieko nebuvo biurokratiško, dirbome labai efektyviai. Šitą nišinį turizmą matau kaip papildomas pajamas į biudžetą. Be galo daug kam įdomu poledinė žūklė, o Molėtuose ir Zarasuose tai bus galima daryti. Mūsų tikslas ne tik žveją pakviesti, bet kad jis ir nakvotų, kad būtų pramogų šeimai ir t.t. Mūsų tikslas, kad atvykę turistai paliktų Lietuvoje kuo daugiau pinigų, kad gražėtų rajonai, kuriuose bus vystomas žvejybos rojus “, - sakė R. Balnienė.

Raimonda Balnienė

Jos teigimu, Lietuva užsienio žvejams turėtų būti patraukli dėl gero kainos ir kokybės santykio, ežerų gausos (apie 3000 visoje šalyje), gerų kelių. Lietuvoje kuriamas žvejybos rojus, anot R. Balnienės, tikrai domintų Vokietijos, Beniliukso,Sankt Peterburgo bei Rusijos gyventojus.

Molėtų meras: apmaudu tik, kad pasirinko ne vieną, o du rojus

„Molėtai turi labai gausius gamtinius išteklius – švarią gamtą, daugybę ežerų, priskaičiuojame apie 300, būtent šis potencialas ir leidžia į Molėtus pasižiūrėti kitu žvilgsniu. Į Molėtus žvejai važiavo ir anksčiau, tačiau paskelbimas, kad bus skiriamos didesnės lėšos žuvivaisai, prisidės ir pati savivaldybė, duos visiems naudos“, - sakė Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.

„Manome, kad vietinis verslas gaus papildomų pajamų per papildomų paslaugų pasiūlymą. Tik vieną turime nuoskaudą, kad rojus žemėje yra vienas, o čia pasirinkti du“, - sakė Molėtų meras.

Kiek lėšų infrastruktūros vystymui Molėtų savivaldybė planuoja skirti, meras kol kas pasakyti negalėjo, nes tai priklausys nuo to, kokie konkretūs rajono ežerai bus pasirinkti įžuvinti. Tuomet savivaldybė ieškos atitinkamų finansavimo šaltinių.

Zarasai – labiausiai nepažintas Lietuvos kraštas

„Jeigu Molėtai visada buvo ta vieta, kur žvejai važiavo ir važiuos, tai Zarasų kraštas yra turbūt mažiausiai pažintas Lietuvos kampelis. Tie vandens telkiniai, kuriuos siūlome – Šventosios aukštupio vandens telkiniai - šiuo metu yra vieni žavingiausių Lietuvoje. Mūsų pasiūlymas, ko gero, labiausiai išsiskyrė tuo, kad parengėme vandens telkinių žemėlapius su tam tikromis ekvatorijomis, kuriose pažymėta, kurioje ežero vietoje, kokią žuvį galima gaudyti, kokios žuvys geriausiai kimba ir kur  jų ištekliai didžiausi“, - savo kraštą gyrė Gražutės regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas.

Ten galios „pagavai – paleisk“ taisyklė arba jeigu jau žmogus norės pasiimti labai didelę žuvį, turės susimokėti tam tikrą pinigų sumą.
L. Jonauskas

Anot jo, saugant žuvų išteklius vandens telkiniuose, bus siekiama panaikinti verslinę žvejybą Luodžio ežere. O Antalieptės mariose, kurias Zarasai siūlo įtraukti į įžuvinamų ežerų sąrašus, galima povandeninė žūklė, todėl jos turi didelį pranašumą ir gali pritraukti nemažai užsienio žvejų.

„Tokia žūklė leidžiama tik penkiose Europos valstybėse, tarp jų Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje“, - sakė G. Kukanauskas.

GRYNAS.lt primena,  kad nugalėtojais paskelbtuose regionuose numatoma gausiai įveisti žuvų, sukurti su žvejyba susijusių paslaugų infrastruktūrą, inicijuoti viešosios (kelių, privažiavimų, stovyklaviečių, prieplaukų, kt.) infrastruktūros plėtrą, gerinti turizmo rinkodarą, visuomenės aplinkosauginį švietimą ir viešinimą, kt.

Nugalėtojai išrinkti pagal šešis kriterijus: vandens telkinių plotą ir įvairovę, žuvų išteklius, gyvosios gamtos apsaugos lygį, projekto įtaką turizmo plėtrai regione, atitikimą nacionaliniams turizmo plėtros prioritetams ir esamą turizmo infrastruktūrą (stovyklavietes, kelius, kaimo turizmo sodybas, viešbučius, maitinimo įstaigas ir t.t.).