Iš pradžių neįtiko starkiai

Spalio 12 d. dviejų bendrovės „Teranola“ darbuotojų prekyba viename Kauno ūkininkų turguje baigėsi nesėkmingai. Trumpai prekiavę Marijampolėje veikiančios įmonės darbuotojai sulaukė aplinkosaugininkų patikrinimo, kuris baigėsi konfiskuota žuvimi ir vėliau skirta 50-ties litų bauda.

Tądien kartu su marčia žuvimi prekiavęs Bronius Mackevičius atvažiavo iš Marijampolės. Jis tikino, kad įmonei vadovaujanti žmona į šį miestą pardavinėti žuvį pavaldinius atsiuntusi jau trečią kartą.

Tačiau kaip tik spalio 12-ąją jie pirmą kartą sulaukė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos inspekcijos patikrinimo. Į turgų atvažiavę inspektoriai, paprašę pateikti reikiamus dokumentus, pasigedo sąskaitos – faktūros, kuri paliudija teisėtą žuvies įsigijimą. Pardavėja dirbanti įmonės savininkės marti Edita galėjo pateikti tik krovinio važtaraštį. Tačiau aplinkosaugininkus jis mažai tedomino. GRYNAS.lt kalbintas  Bronius sakė, kad iš pradžių jiems pasirodė per maži ant prekystalio gulintys starkiai, apie kuriuos vėliau aplinkosaugininkai esą jau nebeužsiminė.

„(Aplinkosaugininkai – red. past.) sako, kad starkiai per maži. Išmatavus paaiškėjo, kad jų dydis 41 cm. Jie sako, kad negali būti mažesni nei 46 cm. Iš kur man žinoti, kokie jie turi būt. Aš juk nesu žvejas. Man nepriklauso tai žinoti“, - aiškino vyras, pridėjęs, kad buvo nubaustas ne dėl to, kad prekiavo per maža žuvimi.


Bronius: žmonės šneka, kad žuvį suvalgė aplinkosaugininkai

Anot pašnekovo, aplinkosaugininkams labiausiai nepatiko tai, kad pardavėja negalėjo pateikti sąskaitos – faktūros, galinčios atskleisti žuvies kilmę.

„Mes parodėme važtaraštį, bet pasakė, kad ne tą duodam. Bet ir tame dokumente yra viskas parašyta. Mes dviejuose vietose prekiaujame. Ir tą sąskaitą – faktūrą turėjo žmona. Tada paskambinau sūnui, kad atvežtų. Pasakiau jiems, kad palauktų, bet jie vis tiek surašė protokolą. Ir dar pasakė, kad kai atvešiu dokumentus, žuvį atiduos.

Jie žuvies nesvėrė, o surašė vienetus. Žuvis buvo paimta be pirštinių. Viskas buvo sudėta į aštuonias plastikines dėžutes ir sukrauta į aplinkosaugininkų automobilį. Ir jie pasakė, kad turi šaldytuvą“, - žuvies konfiskavimo momentą prisiminė vairuotoju dirbantis Bronius.

Produkcija konfiskuota šeštadienį, o bylos nagrinėjimas numatytas antradienį. Tiesa, pašnekovas teigė norėjęs į Kauno RAAD atvykti pirmadienį, tačiau, anot jo, Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis jo žmoną patikino, kad pirmadienį verslininkai atvykti negali dėl to, kad darbe nėra tyrimą atliekančių inspektorių.

Turguj šneka taip: gal buvo balius ir jiems (aplinkosaugininkams – red. past.) reikėjo žuvies.
Prekeivis Bronius

Dar prieš atvykstant į bylos nagrinėjimą Bronius teigė užėjęs pas A. Glinskį, kuris jam neva paaiškinęs tikrąją konfiskavimo priežastį: „Jis leido suprasti, kad pernai buvo pradėję važinėti prekiauti iš Marijampolės – atpratinom. Pasakė naglai – tiesiai šviesiai.“

Prekybininkas dievagojasi, jog pareigūnų prašytą sąsakaitą-faktūrą atsivežė į bylos nagrinėjimą, spalio 15 dieną.

Tačiau bylą nagrinėjęs inspektorius šeimos įmonei vis tiek skyrė 50 Lt baudą. Tačiau labiausiai jam širdį skauda dėl to, kad žuvis taip ir nebuvo atgauta. Prekybininkų skaičiavimais, visos žuvies vertė - apie 1500 litų. Taip pat Bronius pridūrė, kad žmonai teko nemažai pavargti norint atgauti ir konfiskuotas dėžes.

„Turguj šneka taip: gal buvo balius ir jiems (aplinkosaugininkams – red. past.) reikėjo žuvies“, - kur galėjo būti panaudota konfiskuota žuvis, svarstė pašnekovas pridėjęs, kad vis dar svarsto galimybę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą.


Inspekcijos viršininkas: jokių užuominų nebuvo

Kauno RAAD Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas A. Glinskis į viską pažiūrėjo daug paprasčiau. Anot jo, žuvis konfiskuota, kadangi prekeiviai negalėjo pateikti teisėtą žuvies įsigijimą įrodančių dokumentų.

„Prekybininkai neturėjo įsigijimo dokumentų. Neaiški žuvies kilmė. Krovinio važtaraštis yra reikalingas tik pervežimui, o kur žuvis įsigyta, jame nerašoma. Kai žuvis nuperkama, gaunamas įsigijimo dokumentas (sąskaita – faktūra). Pervežimui išrašomas važtaraštis. Jis tinka tik pervežimui, bet ne prekybai. Būtų užtekę ir kopijos. Todėl neturėta teisės prekiauti“, - kodėl konfiskuota žuvis, paaiškino inspekcijos viršininkas.

Prekybininkai neturėjo įsigijimo dokumentų. Neaiški žuvies kilmė. Krovinio važtaraštis yra reikalingas tik pervežimui, o kur žuvis įsigyta, jame nerašoma.
A.Glinskis

Anot jo, teoriškai žuvį atgauti įmanoma, tačiau ilgai ją saugant to padaryti nebeleidžia maisto ir veterinarijos saugos reikalavimai. Pasidomėjus, ar kalbėta su įmonės vairuotoju apie ankstesnę marijampoliečių prekybą Kaune, jis teigė, kad jokių pokalbių apie tai nebūta: „Na jau ne. Šito negali būti. Apie tai kalba neina. Ten prekybininkų labai daug: nepradėsi rūšiuoti, kas iš kur atvažiavęs.“

O į klausimą, ar aplinkosaugininkai konfiskuodami žuvį turėjo dėvėti pirštines, A. Glinskis atsakė trumpai: „Šito aš negaliu pakomentuoti.“


Važtaraštis netinka

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo skyriaus vyriausiasis specialistas Albertas Skerniškis teigė, kad Kauno aplinkosaugininkų kaltinimai nėra iš piršto laužti. Anot jo, pagal galiojančią tvarką žuvies įsigijimo dokumentas iš tiesų reikalingas. Toks reikalavimas įvestas siekiant užtikrinti, kad ant prekystalių neatsidurtų žuvis, nupirkta iš brakonierių.

Jis sutiko su A. Glinskio nuomone, kad važtaraštis reikalingas tik žuvies pervežimui: „Nesu susipažinęs su medžiaga. Bet yra tvarka: visada reikalingas pirkimo – pardavimo dokumentas. Tuomet galima patikrinti, iš kokio žvejo žuvis pirkta, ar jis gali gaudyti tam tikrą žuvį. Važtaraštis prekiaujant netinka. Jis reikalingas žuvį transportuojant, kad, pavyzdžiui, sustabdžius pareigūnams būtų galima įrodyti, jos žuvis nėra vogta,“ - kalbėjo A. Skerniškis.