Tokią statistiką GRYNAS.lt ketvirtadienį lašišų nerštavietėje prie Neries upės Paneriuose pristatė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.
Brakonieriai nesnaudžia
Nors akcija „Lašiša 2013“, kuria siekiama apsaugoti lašišinių žuvų migracijos kelius ir nerštavietes, Lietuvoje prasidėjo rugsėjo 2 d., Vilniaus regione nustatyta jau 50 žvejybos pažeidimų, už kuriuos skirta daugiau nei 6 tūkst. Lt baudų. Be to, konfiskuota 12 tinklų ir 5 spiningai.
Pačioje akcijos pradžioje aplinkosaugininkai sučiupo 35 neteisėtai lašišinių žuvų jauniklius Vilnelėje sužvejojusį meškeriotoją, kuriam už tai teks susimokėti daugiau nei 72 tūkst. Lt. Policija jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Šiuo metu lašišos jau pasiekė nerštavietes, tačiau aplinkosaugininkai laiko atsikvėpti dar neturi. S. Mikėno teigimu, yra sudarytas reidų grafikas, pagal kurį vienas arba du ekipažai kasdien Vilniaus regione ieško brakonierių.
„Manau, kad šiais metais kontrolė yra stipresnė. Didesnis būrys neetatinių inspektorių mums padeda. Taip pat padeda ir Alytaus, Utenos, Panevėžio aplinkos apsaugos departamentų darbuotojai. Be to, savanoriškai padeda ir krašto apsauga“, - GRYNAS.lt kalbėjo S. Mikėnas.
Brakonieriai keršija niokodami inspektorių padangas
Taip pat jis linkęs manyti, kad šiemet žvejai tapo žymiai sąmoningesni. Aplinkosaugininko nuomone, tokią tendenciją išduoda šiais metais labai išaugęs parduotų žvejo mėgėjo kortelių skaičius. Pernai jų parduota daugiau nei 7 tūkst. o šiemet daugiau nei 21 tūkst.
Pasidomėjus, kodėl akcija baigiasi būtent lapkričio 20 d., S. Mikėnas aiškino, kad tai susiję su mokslininkų išvadomis, teigiančiomis, kad tuo metu lašišos jau būna išneršusios ir palengva migruoja į Baltijos jūrą.
Kokie dažniausi nelegaliai žvejojančių žmonių pasiaiškinimai? Inspektorius sako, kad jie būna patys įvairiausi, o kai kada netgi absurdiški:
„Dažnai sakoma taip: nežinojau, pinigų neturėjau, šeima neturi valgyti. Kiti tiesiai šviesiai pasako: aš taip gaudau ir toliau gaudysiu,“ - teigia S. Mikėnas.
Vis dėlto gamtosaugininkai, siekiantys apsaugoti neršiančias lašišas, sulaukia ir brakonierių keršto. S. Mikėnas atskleidė, kad pirmadienį jie specialiai pagamintais metaliniais įrankiais supjaustė į reidą atvykusių inspektorių automobilių padangas. Anot jo, paskutinis toks atvejis buvo prieš 2-3 metus.
Į Nerį paleista 101 lašiša
Tiesa, siekiant, kad lašišų Lietuvos upėse padaugėtų neužtenka vien tik užtikrinti jų apsaugą. Kasmet į upes paleidžiama šimtai tūkstančių dirbtiniu būdu užaugintų šių žuvų. Šalyje lašišas veisia Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyris, esantis Švenčionių rajone.
Ketvirtadienį po atviru dangumi surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistai turėjo unikalią galimybę į Nerį paleisti šešių mėnesių maždaug 20 gramų sveriančias lašišas. Lašišų cecho vedėjas Egidijus Leliūna tikino, kad tokio dydžio ir amžiaus žuvys jau pasiekė tokią stadiją, kuri leidžia jas paleisti į upes. Iš viso į Nerį žurnalistai paleido 101 žuvelę.
„Jos praleis žiemą upėse. Priklausomai nuo dydžio, kai kurios pavasarį migruos į jūrą, o likusios liks upėje. Ir po 2-3 metų jos grįš į upes, kad galėtų neršti. Per metus paleidžiam virš 100 tūkst. jauniklių. Tačiau šį pavasarį paleidom apie 220 tūkst. Šiemet jos daugiau nebus paleidžiamos. Didžioji lašišų dalis į upes paleidžiama pavasarį. Iš visų šįkart paleistų žuvų gali grįžti neršti iki 5 proc.“, - po lašišų paleidimo į Nerį kalbėjo E. Leliūna.
