18 metų Vilniaus žaliosios atliekos – lapai, šakos, šienas – buvo vežami į bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ aikštelę, įsikūrusią Liepkalnio g. 172. Apie šią bendrovę GRYNAS.lt jau yra rašęs. Spalio 8 dieną bendrovė gavo privalomąjį nurodymą nutraukti žaliųjų atliekų perdirbimo ir kompostavimo veiklą. Kaip aiškina bendrovės direktorius Andrius Juknevičius, to priežastis – savivaldybės nesugebėjimas įregistruoti šiai veiklai naudojamo sklypo.
„Svarstome nutraukti rudeninių lapų priėmimą. Alternatyvų Vilnius neturi, nebent nelegaliai versti lapus į laukymę“, - taip laiške redakcijai esamą padėtį apibūdino A. Juknevičius.
Sklypą užėmė savavališkai
Vis tik Vilniaus miesto savivaldybė padėtį aiškina kitaip. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Raimondos Rudukienės teigimu, sklypas, kuriame veikia „Juknevičiaus kompostas“, yra laisvos valstybinės žemės fondo, t.y. jis priklauso ne savivaldybei, o Nacionalinei žemės tarnybai.
Vėliau paprašius patikslinti, kodėl neturint teisės į sklypo valdymą, buvo leista bendrovei juo naudotis net 18 metų, paaiškinta, kad bendrovė nuomojosi sklypą, o laikui bėgant išsiplėtė ir šalia esantį sklypą (apie kurį dabar diskutuojama) užėmė savavališkai.
„Bendrovė ne kartą kreipėsi prašydama suteikti jai teisę disponuoti šiuo sklypu, tačiau jai buvo paaiškinta, kad be aukciono disponuoti šiuo sklypu negalima“, - teigė R. Rudukienė.
Anot jos, mieste yra ne viena įmonė priimanti žaliasias atliekas, todėl sakyti, kad Vilnius nebeturės alternatyvų, netikslinga.
Ginčas nukeliavo net iki teismų
Nacionalinė žemės tarnyba GRYNAS.lt informavo, kad šiuo metu bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ ieškinys yra nukeliavęs į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir ten nagrinėjamas. Yra nustatyta, kad statiniai, t.y. administracinis -sandėliavimo pastatas, asfaltuota aikštelė ir sandėlis, esantys šalia Liepkalnio g. 172, pastatyti valstybinės žemės plote, kuris nesuformuotas atskiru žemės sklypu ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
„Pagal galiojančius teisės aktus, galimybė įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą jame esantiems statiniams eksploatuoti, susieta su šių statinių valdymu nuosavybės ar nuomos teise. Įsigyti iš valstybės užstatytą žemės sklypą gali tik žemės sklype esančių statinių savininkas, o išsinuomoti – statinių savininkas arba nuomininkas. Teisės naudoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. […] Atsižvelgiant į tai, kad minėtas žemės sklypas nesuformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ar kitoks sandoris su UAB „Juknevičiaus kompostas“ ar kitu subjektu negali būti sudaromas“, - situaciją paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos atstovas.
Atsakyme raštu taip pat akcentuojama, kad galutinis sprendimas bus priimtas tik įsigalėjus teismo sprendimui.
Jaučiasi patekę į užburtą ratą
A. Juknevičius sako, kad bendrovės tikslas tik vienas - norima suformuoti žemės sklypą, kuriame jau 18 metų vyksta kompostavimo veikla. Tačiau tam trukdo juridiniai dalykai.
„Sklypas iki šiol yra nesuformuotas, nors yra ir detalieji planai, ir visi savivaldybės leidimai. Galiausiai viskas nuvažiavo iki Nacionalinės žemės tarnybos, kuri dabar bijo priimti sprendimą. Ji visokiais būdais atsirašinėja, stengiasi jo nepriimti. Ji nori, kad kažkas kitas nuspręstų ir padarytų. Paprastai tokiu atveju klausimas atiduodamas spręsti teismams – jeigu jau jie pasakys gerai, tai tada ir Nacionalinė žemės tarnyba bus niekuo dėta, tai bus nusprendusi ne ji“, - situaciją aiškino A. Juknevičius.
Verslininko teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra, kuri vykdo kontrolę, surašė privalomąjį nurodymą, kuriame parašyta, kad iki šių metų gruodžio 31 dienos bendrovė turi nutraukti žaliųjų atliekų perdirbimo veiklą, kadangi neturi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.
Pašnekovas aiškina, kad jų bendrovei sklypas yra neformuojamas dėl kelių priežasčių. Pirma, Nacionalinė žemės tarnyba sako, kad šiuo metu negali būti vykdomi nei jokie aukcionai, nei ne aukciono būdu skiriamo sklypo procesai, nes nėra pasibaigusios žemės grąžinimo piliečiams nuosavybės teise procedūros, kurios pratęsiamos dar nuo 2001 metų. Antra, sklype stovi pastatas, kuris yra neregistruojamas, o neregistruojamas, nes nėra suformuoto žemės sklypo.
„Išeina užburtas ratas – yra pastatas, dėl to neformuoja žemės sklypo. Pastatas yra neregistruojamas, nes nėra žemės sklypo. Toks vaizdas, kad įstatymai kuriami ne žmonėms, o kad juos kažkas kitas už mus daro“, - nusivylęs kalba verslininkas.
Kaip išeitį mato Vyriausybės įsikišimą
„Nei vienas iš valdininkų nenori prisiimti asmeninės atsakomybės ir priimti sprendimą, kuris galimai galėtų kirstis su kažkieno interesais ar nuomone, dėl to geriau nieko nedaryti. Kai nieko nedarai, paprastai nieko blogo ir nenutinka. Kelias būtų toks – jeigu jau tokia aklavietė susidaro – galėtų Vyriausybės sprendimu būti priimtas nutarimas, nes mūsų įmonė iš tiesų yra vienintelė tokia Lietuvoje. Galima būtų pripažinti, kad ji ekonomiškai yra vertinga valstybei ir problemą išspręsti“, - siūlė A. Juknevičius.
Nors iki gruodžio mėnesio bendrovė vis dar turi teisę priimti žaliąsias atliekas ir iš jų gaminti kompostą, jos atstovai svarsto veiklą riboti galbūt netgi kitą savaitę.
„Jie gudriai rašo, kad veiklą galime tęsti iki gruodžio 31 dienos, tikėdamiesi, kad visus lapus, kurie šiuo metu masiškai tvarkomi, mes priimsime, o paskui jau uždraus. Nematydami kitos išeities, svarstome galimybę nutraukti žaliųjų atliekų priėmimą jau nuo kitos savaitės, jei niekas nesispręs. Kitu atveju – jie vėl baksnos pirštu ir prikiš, kad neturime teisės tų lapų perdirbti“, - sakė verslininkas.
Pasiteiravus, ar toks valdžios sprendimas riboti įmonės veiklą nekelia minčių, kad galbūt čia veikia konkurentai, norintys iš rinkos pašalinti stiprų žaidėją, A. Juknevičius svarstė, kad interpretuoti galima būtų įvairiai.
„Kita įmonė, kurią savivaldybė turi mintyje, yra dumblo perdirbimo aikštelė Lazdynuose, kuri iš esmės užsiima dumblo perdirbimu. Žaliųjų atliekų kompostavimui jie neturi nei rimtos teritorijos, nei sąlygų. Bet čia jau ne mano kompetencijos klausimas, nenorėčiau jų minėti, kaip gerų ar blogų... Jeigu jie turi leidimą, dar nereiškia, kad jie atitinka kitas sąlygas – teritorijos, kur dėti lapus nėra ir jie pila lapus tiesiog laukymėje, kuri kaip ir mūsų sklypas priklauso Lietuvos valstybei. Savivaldybės sprendimas galėtų būti pilti lapus į kitą teritoriją, laukymę, kuri neturi nei dangų nei drėgmės surinkimo sistemų... Jie tokį sprendimą mato“, - pripažino verslininkas.
Apie žaliųjų atliekų mokamą ir nemokamą priėmimą
Anot pašnekovo, svarbu akcentuoti ir dar vieną dalyką – žaliąsias atliekas įmonė tiek iš gyventojų, tiek iš verslo įmonių priima nemokamai, o štai regioniniai atliekų tvarkymo centrai, nors ir deklaruoja, kad tai yra nemokama paslauga, iš tiesų taip nėra.
„Mes priimame nemokamai, o į regioninių atliekų tvarkymo centrų aikšteles visoje Lietuvoje irgi priimama nemokamai, tačiau jos pildo deklaraciją apie priimtų atliekų kiekį ir po to joms yra už tai sumokama. Tai yra toks apgaulingas nemokamas priėmimas, nes paskui mokestis paimamas ne iš įmonės, kuri atvežė atliekas, bet nuskaičiuojamas iš biudžeto. Mokesčių mokėtojams tokios jų aikštelės kainuoja pakankamai ženklias sumas“, - sakė A. Juknevičius.
