Kviečia atlikti mokslinius tyrimus

Skaičiuojama, kad daugiausiai šiukšlynų – 157 – uždaryta Šiaulių regione. Kiek mažiau, 111 sąvartynų buvo uždaryta Vilniaus, 109 – Utenos regione. Iš viso visuose sąvartynuose guli apie 3,4 mln. tonų atliekų. Mokslininkai, remdamiesi estų sąvartynų kasinėjimo pavyzdžiu, spėja, kad visuose Lietuvos sąvartynuose galima atkasti iki 476 tūkst. tonų perdirbimui tinkamų plastmasių, 170 tūkst. tonų metalo bei dar apie 1,6 mln. tonų energijos gamybai tinkamų atliekų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros profesorius Gintaras Denafas, dalyvaudamas Atliekų forume Druskininkuose, skaitė pranešimą tema „Sąvartynų kasybos Lietuvoje galimybės: ekonominiai ir aplinkosauginiai aspektai“. Jo metu profesorius išsakė mintį, kad uždaryti sąvartynai ateityje gali tapti perspektyvia verslo niša.

Jeigu sąvartynas stovi ten, kur brangi žemė – jį kasinėti apsimoka dėl žemės vertės. Sąvartynas gali būti nukasamas dėl antrinių žaliavų, o toje vietoje statomi gyvenamieji namai ir t.t.
S. Ašmonas

„Pastaruoju metu įvairiose šalyse atliekama daug tyrimų sąvartynų kasybos tema. Visai neseniai grįžau iš „International Waste Working Group“ organizuotos konferencijos Sardinijoje. Paskutinę konferencijos dieną  dvi sekcijos buvo skirtos būtent šitai temai. Koks sąvartynų kasybos tikslas? Viena galimybė – atgauti perdirbimui tinkamas žaliavas - metalus, plastmases. Antra, didelė dalis nesuirusių, bet perdirbimui netinkamų atliekų gali būti panaudota kaip energijos šaltinis cemento gamyklose ir atliekų deginimo stotyse. Tokių tyrimų pasaulyje yra atlikta pakankamai. Kodėl to nevertėtų atlikti ir pas mus?“- retorinį klausimą kelia profesorius.

Ne tik pelnas, bet ir mažesnis poveikis aplinkai

G. Denafas vardija ir kitus tokių kasinėjimų privalumus. Nukasus tam tikrą kiekį atliekų, sumažėja poveikis aplinkai. Mažėja teršalų išmetimai tiek į vandenį, tiek ir į orą. Galų gale, atlaisvinama vieta, kurioje galima statyti kažką naujo, pavyzdžiui, saulės ar vėjo jėgaines.

„Mūsų šalies mokslo ir ūkio subjektai taip pat turėtų įsitraukti į panašius tyrimus. Juos galėtų paremti Lietuvos mokslo taryba, Ūkio ir Aplinkos ministerijos. Mokslininkai tada galėtų aiškiai atsakyti į klausimą, koks panaudojimui tinkamų medžiagų potencialas slypi Lietuvos sąvartynuose ir kokia iš to būtų ekonominė ir aplinkosauginė nauda“, - sako G. Denafas.

Mokslininko manymu, tokiems tyrimams atlikti, t.y. padaryti gręžinius sąvartynuose ir paimti atliekų pavyzdžius, reikėtų apie 200 tūkst. litų.

GRYNAS.lt pasiteiravus, ar kasybos sąvartynuose nesukeltų pavojaus, G. Denafas teigė: „Pavojinga šiame pasaulyje yra daugelis dalykų. Jeigu laikysimės tam tikrų sąlygų, toks tuomet bus ir pavojus, rizika visuomet gali būti sumažinta. Pavyzdžiui, naudoti atvirą ugnį kasybos metu tikrai būtų pavojinga dėl metano išsiskyrimo“.

Estai Saremos saloje sąvartyną pavertė golfo aikštynu

Pagal Švedijos instituto parengtą projektą Švedijoje ir Estijoje buvo kasinėjami sąvartynai. Estijoje tai vyko Saremos saloje.

„Šių metų vasario mėnesį Kudjapi sąvartyno netoli Kuressarės miesto kasinėjimai ir atliekų sudėties tyrimai buvo pačiame įkarštyje, pačiam ten teko dalyvavauti kartu su savo studentais. Šiandien ši teritorija jau praktiškai pritaikyta golfo žaidimui“, - atkreipė dėmesį G. Denafas. Jis sako, kad kai kurie regioniniai atliekų tvarkymo centrai Lietuvoje domisi sąvartynų kasinėjimo galimybėmis.

Gintaras Denafas

Daugelis Lietuvoje uždarytų sąvartynų buvo rekultivuoti, t. y. uždengti panaudojant ES lėšas, taigi tai kasinėjimo procesą nukelia penkeriems metams į priekį.

KTU mokslininkas sako, kad atlikus sąvartynų atliekų sudėties tyrimus, reikėtų paskaičiuoti ir ekonominius kaštus, o tada jau būtų galima mąstyti – ar apsimoka tokią veiklą tęsti ar ne. Anot pašnekovo, sąvartynų kasinėjimo patirties be estų ir švedų, turi ir anglai, danai, norvegai, belgai bei vokiečiai.

„Bet kuriuo atveju nauda iš to tikrai būtų. Net jeigu ir paaiškėtų, kad medžiagų, tinkamų produktų gamybai ir kurui nėra per daugiausiai. Mes, lietuviai, labai tiesmukiškai mąstome. Suskaičiuojame tam kartui - apsimoka, ar neapsimoka. Nepagalvojame, kokia iš tikrųjų  nauda gali būti ateityje. Juk sumažėtų žalingas poveikis aplinkai. Iškasus sąvartynus, tuo pačiu sumažėtų ir šiltnamio dujų emisijos, ir sąvartynų sunkos išsiskyrimas. Estijos sąvartyno Lagujoje pavyzdys - po sąvartyno iškasimo žymiai sumažėjo sąvartyno sunkos užterštumas naftos produktais“, - dėsto G. Denafas.

Kaip ant sąvartyno pasistatyti rūmus

Pristatęs šią temą Druskininkų Atliekų forume, mokslininkas sulaukė įvairių vertinimų. Pavyzdžiui, buvo tokių, kurie teigė, kad sąvartynų iškasimai yra tik turtingų žmonių prioregatyva.

Mes, lietuviai, labai tiesmukiškai mąstome. Suskaičiuojame, ar apsimoka, ar neapsimoka. Nepagalvojame, kokia iš tikrųjų piniginė nauda gali būti ateityje. Juk sumažėtų žalingas poveikis aplinkai. Iškasus sąvartynus, tuo pačiu sumažėtų ir šiltnamio dujų emisijos.
G. Denafas

„Saudo Arabijoje vienas šeichas iškasė sąvartyną ir pasistatė sau gražiausius rūmus. Kai kam iš mūsiškių kolegų atrodo, kad vien dėl to visos šitos investicijos neatsiperka. Sutvarkyto sąvartyno vietoje toliau galima ir pelningą veiklą vystyti, turime pavyzdžių kaip šie sąvartynai JAV ir Vokietijoje yra pritaikomi saulės ir vėjo jėgainėms bei energetinėms plantacijoms“, - pasakojo KTU profesorius.

Jis sako, kad apie sąvartynų kasinėjimo tyrimų galimybę yra kalbėta ir su atliekų sektoriaus specialistais, ir su premjero patarėjais.

„Stengiamės šią idėją skleisti, kad ji anksčiau ar vėliau ir pas mus būtų įgyvendinta. Netrukus prasidės tyrimai keliose šalyse iš karto Baltijos regione, galbūt ir kolegos iš Ukrainos bei Gruzijos įsitrauks – jiems šituos dalykus galbūt ir lengviau būtų dabar pradėti. O mes kadangi uždėjome ant sąvartynų dangą, kokius penkis metus liesti negalėsime, nes panaudojome ES pinigus. Reikia galvoti apie kasinėjimus ir ruoštis jau dabar – matysime, kaip čia bus“, - sakė G. Denafas.

Sąvartynai gali būti parduodami, jeigu stovi ant vertingos žemės

Pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas GRYNAS.lt teigė pats dalyvavęs Druskininkų atliekų forume, kuriame pranešimą skaitė KTU profesorius. Diskusijos metu buvo padaryta tokia išvada – jeigu sąvartynas stovi ten, kur brangi žemė – jį kasinėti apsimoka dėl žemės vertės. Sąvartynas gali būti nukasamas dėl antrinių žaliavų, o toje vietoje statomi gyvenamieji namai ir t.t.

„Jeigu sąvartynas yra 10 km nuo miesto, žemė ne tokia brangi, praktiškai jį kasinėti neapsimoka. Vieni mūsų užsienio partneriai – pavojingų atliekų degintojai, kai sudegina pavojingas atliekas, lieka metalo. Sudegintas metalas turi labai nedidelę vertę, bet jie tą metalą kaupia. Galbūt po 20 metų to metalo vertė bus n kartų didesnė negu šiuo metu. Dabar to metalo jie net ir nepardavinėja. Yra daug tokių pavyzdžių ir su atliekomis. Sakykime, nėra išrasta technologijų tam tikroms atliekoms sutvarkyti, dėl to jos paprasčiausiai laidojamos, o kai bus atrastos technologijos, bus žiūrima, kaip galima panaudoti“, - svarstė S. Ašmonas.

Pašnekovas sako, kad po penkerių metų tikėtina, kad diskusija apie sąvartynų kasinėjimą taps aktuali. Įdomu, anot jo, bus stebėti ir kaip artimiausiu metu vystysis atliekų rūšiavimo bei deginimo procesai.

Pavojų įžvelgia dėl metano dujų

„Anksčiau į sąvartynus buvo suvežta ir pavojingų atliekų ir viso kito. Pagrindinį pavojų matyčiau ne tiek dėl pavojingų atliekų, kiek dėl metano dujų. Kasant, jeigu metano dujų neištrauksi, žmonės gali apsinuodyti“, - dėstė S. Ašmonas.

Kol kas, kol ši tema dar nėra plačiai svarstoma, sunku numatyti kylančias grėsmes, tačiau „Žalvaris“ komercijos direktorius mano, kad dalis žmonių baimių nėra pagrįstos. Vyrauja išankstinės nuostatos, kurios nėra paremtos jokiais realiais faktais.

Paklaustas, ar kitos užsienio šalys taiko tokią praktiką – kasinėti savo sąvartynus ieškant antrinių žaliavų - S. Ašmonas teigė, kad, berods, tokį kelią yra pasirinkusi Belgija.

Neturiu ką pasakyti dėl sąvartynų kapstymo. Gal tai moksliškai įdomu būtų ieškant resursų... Bet tai yra visiškai atskiras klausimas. Manau, kad visąlaik reikia tam tikros analizės, ar verta, ką ten rastume, kas finansuotų tokius dalykus, ar atsipirktų.
V. Karosienė

„Švedai, pavyzdžiui, atliekas laidoja į kalnus, norvegai taip pat. Kai kuriose šalyse tai gali būti aktualu. Tarkime, Olandijoje, nes ten labai brangi žemė, ten turėtų apsimokėti kasinėti sąvartynus. Bet jeigu žemė pigesnė - taip kaip Lietuvoje, kur hektaras kainuoja tiek pat, kiek aras Olandijoje, manau, kad tuo viskas ir pasakyta. Kol žemė neturės didelės vertės, sunkiai įmanoma, kad seną sąvartyną , panaudojus antrinių žaliavų ieškojimui, dujų išgavimui, jis atsipirktų“, - savo nuomonę dėstė pavojingų atliekų tvarkymo bendrovės atstovas.

Pašnekovas pabrėžia, kad kol kas svarstymų, kaip gi galėtų atrodyti sąvartynų kasinėjimo procedūros, ar būtų organizuojami aukcionai, ar kasybos darbus kuruotų valstybinės įstaigos, nevyksta.

„Tai pakankamai naujas dalykas. Forume buvo klausimas, kada įmonės pirks sąvartynus, juos rekultivuos, ištrauks tai, kad dar naudinga, bet šiam momentui tai ir lieka tik diskusija“, - teigė S. Ašmonas.

Kasinėti galima, bet ar to reikia?

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, išgirdusi, kad vyksta diskusijos šia tema, pripažino, kad valstybės lygmeniu kasinėti sąvartynų kol kas neketinama.

Vilma Karosienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Girdėjau, kad Estijoje kažkas vyksta, bet tikrai negaliu pasakyti, kad mes tai teigiame ir žinome, kas ką sako. Sakyčiau, kad šita tema yra visiškai diskusinė. Ar daug ar nedaug (antrinių žaliavų – red. past.) pasakyti turbūt labai subjektyvu. Nespėjome tik uždaryti sąvartynų, o dabar juos kasti... Gal, jeigu reikia, bet dėl ko reikia?“- retorinius klausimus kėlė V. Karosienė.

Anot jos, jeigu kalbėtume apie atliekų tvarkymo sistemą, mes ją dar tik kuriame – norime, kad atliekos nebūtų vežamos į sąvartynus, kad kuo daugiau jų būtų perdirbama.

„Kol kas koncentruojamės į tai. Neturiu ką pasakyti dėl sąvartynų kapstymo. Gal tai moksliškai įdomu būtų ieškant resursų... Bet tai yra visiškai atskiras klausimas. Manau, kad visąlaik reikia tam tikros analizės, ar verta, ką ten rastume, kas finansuotų tokius dalykus, ar atsipirktų. Neįsivaizduoju. Čia reikia projektus rengti. Jeigu yra pastatytas objektas ir jis uždarytas ir pradedame jį tyrinėti, reikia atskirto projekto, leidimų. Sakyčiau, kad tai labai jauna tema“, - taip kylančias visuomenėje diskusijas komentavo Atliekų departamento direktorė.