Trūksta gryno oro

Vilniaus valdžios sprendimas sunaikinti troleibusų tinklą sulaukė visuomenės kritikos. Interneto komentarai, straipsniai mirga nuo priekaištų dėl viešojo transporto reformos klaidų. Kritikos esmė - sumažėjęs transporto intensyvumas ir milžiniška grūstis. Vilniaus valdžia giriasi, kad viešieji maršrutai „nebevežioja oro”, bet būtent oro viešajame transporte dabar ir trūksta.

Sostinės gyventojai pavargo nuo jausmo, kad jų nuomonė ir poreikiai valdžios „strategijose“ nieko nelemia.

Protingi Europos miestai džiaugiasi veikiančiomis arba grįžta ir diegia naujas troleibusų sistemas (Zalcburgas, Roma, Ženeva, Bolonija ir t.t.), o pas mus griaunamas dešimtmečių darbas ir investicijos juos kuriant, džiaugiamasi tik nukreiptu miesto bendruomenės dėmesiu.
Citata
Labiausiai piktina tas “kada nors”. Juk už grynųjų viešųjų ryšių nestovi nieko - jokių biudžeto pinigų, jokių strateginių planų, jokio rimto planavimo. Panašu, kad sunaikinus troleibusus, elektrinių autobusų lauksime panašiai kiek laukėme antrojo oranžinių dviračių atėjimo.

Nuodugniau situaciją analizuojantiems vilniečiams akivaizdu, kad troleibusų sistemos naikinimas neturi nieko bendra su modernizacija ir elektriniais autobusais. Juk pagal šią logiką ir tramvajų nereikėtų (bus juk elektriniai autobusai, kam bėgiai, milijardai investicijų?) Tačiau tikrojo troleibusų naikinimo priežastis - tai noras atsikratyti sistemos, kurios neįmanoma privatizuoti. Autobusų maršrutai jau privatizuojami, šiemet į privačias rankas pateks pelningas 40 autobusas. Tačiau privatizuoti troleibusų – neįmanoma.

Elektrinis transportas – lyg miražas

„Turbūt mažai kam kyla klausimų, kodėl oficialusis Vilnius šioje šventėje nedalyvaus. Vilnius šiemet prisijungė prie merų klimato kaitos mažinimo pakto ir tais pačiais metais nuspredė sunaikinti vienintelę elektrinę viešojo transporto sistemą - troleibusus. Ką vilniečiai gavo už tai? - sakė Tomas Tomilinas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas. - Nupirkta senų dūmijančių autobusų (net tarnavusių oro uostuose su švyturėliais) ir pažadėta, kad kada nors mūsų gatvėmis važinės elektriniai autobusai (leista net kelias valandas pavažinėti prototipu).

Labiausiai piktina tas „kada nors“. Juk už grynųjų viešųjų ryšių nestovi nieko - jokių biudžeto pinigų, jokių strateginių planų, jokio rimto planavimo. Panašu, kad sunaikinus troleibusus, elektrinių autobusų lauksime panašiai tiek, kiek laukėme antrojo oranžinių dviračių atėjimo.“

Žinoma, Troleibusų diena neliks nepaminėta visuomeniniame lauke. Ją simboliškai pasitiks „Judėjimo už troleibusus Vilniuje“ veikėjai, susivienijimas „Žali LT“, Vilniaus valstiečiai ir žalieji.