Plekšnė... su lašeliu gyvsidabrio

Specialistų atliekami tyrimai įrodė, kad Baltijos jūros žuvyje aptinkama sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Visa tai kenkia žmogaus organizmui. Įdomu tai, kad nors gyvsidabrio koncentracija jūros vandenyje ir dugno nuosėdose nėra didelė, ji plekšnių raumenyse viršija leistinas normas.
Tuo nė kiek nesistebėjo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas, biologas Saulius Karalius. Anot jo, gyvsidabris, kaip ir kiti sunkieji metalai, į Baltijos jūrą patenka su pramoninėmis nuotekomis.

Mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.
Citata

„Yra pramonės šakų, kurios naudoja gyvsidabrį ir vėliau kartu su nuotekomis jis patenka į jūrą. O joje ši medžiaga patenka į žuvies organizmą. Valgydami taip mėgstamą plekšnę kartu gauname ir gyvsidabrio“, - pasakojo pašnekovas.

Kadangi Baltijos jūra yra užteršta, jos žuvyje dioksinų ir furanų koncentracija dažnai viršija nustatytas normas. Dėl tos priežasties, S. Karaliaus teigimu, Lietuvos krantus skalaujančios jūros žuvimi piktnaudžiauti nereikėtų.

„Žinoma, žuvį valgyti sveika. Ji sveikesnė už kiaulieną. Bet Baltijos jūros žuvies valgyti kasdien nereikėtų. Retkarčiais paskanaujant suaugusiam žmogui didelės žalos nebūtų, nes organizmas yra pripratęs prie taršos. Tačiau vaikams jos rekomenduojama kur kas mažiau. Apskritai geriau rinktis gėlavandenę arba okeaninę“, - teigė pašnekovas.

Schema, kaip jūros teršalai patenka ant mūsų stalo (Lietuvos jūrų muziejus)
Foto: I. Labutytės nuotr.


Kokios žuvies geriau vengti?

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad kur kas didesnę nuodų dozę gauna plėšriosios žuvies mėgėjai, nes šios žuvys karaliauja mitybinės piramidės viršūnėje. Dėl to mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.

„Plėšrių žuvų organizme tikrai yra daugiau kenksmingų medžiagų. Tai paaiškinti nesunku. Baltijos jūra yra apsupta civilizuotų valstybių, kurios pramoninius vandenis suplukdo į jūrą. O ji yra uždara, todėl šviežio vandens iš Atlanto vandenyno gauna mažai. Ji linkusi kaupti tai, kas į ją patenka. Todėl teršalų yra susikaupę pakankamai nemažai.

Teršalai sunkiųjų metalų forma kaupiami ir žuvyje. Fitoplanktonu minta zooplanktonas, o juo - smulkios žuvys. Jomis minta stambios žuvys. Ir kadangi plėšrūnės yra mitybinės piramidės viršuje, jos linkusios kaupti teršalus“, - aiškino S. Karalius, pridūręs, kad daugiau nei jose teršalų galima rasti tik jūrų žinduolių organizme.

Specialisto teigimu, labiausiai rizikuoja žuvies kepenų mėgėjai. Kadangi kepenys atlieka organizmo filtrų funkciją, jose kenksmingų medžiagų randama daugiausiai. Todėl jas vartojančius žmones Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojas ragina delikatesu mėgautis ne per dažnai.

Ar normalu, kad už žuvį, praturtintą kenksmingomis medžiagomis, kasmet mokame vis brangiau? Pašnekovas sutiko, kad situacija paradoksali, tačiau jis tikino, kad ši tendencija ir toliau nekis, kadangi kainą diktuoja didelė paklausa.

Lašišos - vienos iš delikatesinių žuvų. Tačiau kartu - ir kaupiančios daugiausia teršalų

„Alternatyvos praktiškai nėra, kadangi okeaninė žuvis yra žymiai brangesnė. Tai lemia kur kas didesnės žvejybos sąnaudos. Baltijos jūros žuvis nėra labai sveika, bet jos paklausa vis tiek didelė. Kai kurios rūšies mūsų stalui neužtenka. Paklausa didelė ir nelabai kreipiamas dėmesys į taršą“, - GRYNAS.lt kalbėjo specialistas.

Menkių kepenų geriau nevalgyti

Baltijos jūroje bei Kuršių mariose sugautą žuvį tiria ir Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tyrimai sunkiųjų metalų žuvies organizme pastaraisiais metais nefiksuoja. Kartais randama tik dioksinų.

Tarnybos specialistai 2008 m. ištyrė 24 žuvų mėginius. Iš jų užteršti buvo 5. 2009-2011 m. tirta po 12 mėginių. Dioksinų rasta šeštadalyje. O pernai iš 16 mėginių teršalų neaptikta nė viename iš jų. Tačiau ar neužteršta žuvis, nepatenkanti į tiriamų rūšių sąrašą, neaišku.

„Šiemet numatyta paimti 22 žuvų mėginius: 10 iš Kuršių marių ir 12 iš Baltijos jūros. Šiuo metu jau paimta 15 mėginių. Turiu pasakyti, kad pagal tyrimus žuvis yra gera. Visi gauti rezultatai yra neigiami. Nustatytos normos neviršijamos“, - tikino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Ar normalu, kad už žuvį, praturtintą kenksmingomis medžiagomis, kasmet mokame vis brangiau? Pašnekovas sutiko, kad situacija paradoksali, tačiau jis tikino, kad ši tendencija ir toliau nekis, kadangi kainą diktuoja didelė paklausa.
Citata


Vis dėlto, jis teigė, kad prieš keletą metų Baltijos jūroje sugautų menkių kepenyse aptikus dioksinų, nutarta uždrausti jų prekybą.