Gamintojai atskleidžia, kas galėtų sumažinti elektronikos prekių kainas

Lietuvos verslo, gamintojų, importuotojų ir perdirbėjų organizacijų atstovai kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Seimo aplinkos apsaugos komitetą dėl atliekų tvarkymą nustatančių poįstatyminių teisės aktų pakeitimo. Kreipimęsi, kaip vienas svarbiausių punktų, pabrėžiama būtinybė keisti elektronikos atliekų tvarkymo tvarką, atsižvelgiant ne į esamų, bet į praėjusių metų pardavimus. Apčiuopiamą naudą pajustų ir vartotojai – mažėtų parduodamos elektronikos kainos, į kurias įskaičiuojamos atliekų perdirbėjų išlaidos.

„Toks kvotų nustatymo būdas yra teisiškai nepagrįstas ir finansiškai neracionalus, – teigia EEPA vadovas Mantas Varaška. – Šiais metais parduodamos elektronikos kiekis nėra realiai susijęs su surenkamos elektronikos kiekiu – surenkamos ne naujos, bet sugedusios ar pasenusios anksčiau parduotos elektronikos prekės. Tuo metu pagal dabartinę atliekų tvarkymo užduoties formulę reikalaujama sutvarkyti atliekas už gaminius, kurie dar net nėra pasiekę vartotojų.“ M. Varaška pastebi, jog esant tokiai sistemai, neįmanoma kontroliuoti surenkamų atliekų kiekio ir kvotų įgyvendinimo: „Elektronikos pardavėjai iki metų pabaigos negali tiksliai nustatyti savo atliekų kiekių, dėl to yra didinama prekių antkainio dalis.“

Pasak EEPA vadovo, įstatymus leidžiančios ir vykdančios valdžios prašoma, kad jau 2013 m. atliekų tvarkymo užduotys būtų skaičiuojamos pagal 2012 m. į rinką patekusios produkcijos statistiką. „Toks kvotų nustatymo metodas pirmiausia leistų metų pradžioje, žinant aiškų tvarkytinų atliekų kiekį, sukurti realius metinius veiklos planus, tikslius tvarkymo paslaugų pirkimus, – aiškina M. Varaška. – Taip būtų išvengta atliekų tvarkymo pažymų pirkimo einamųjų kalendorinių metų gale, ketvirtinio prognozavimo, papildomų skaičiavimų, pirkimų, paslaugų ir sąskaitų tikslinimo – visų laiko ir žmogiškiesiems ištekliams imlių darbų.“

VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Gintaras Varnas pastebi, jog šiuo metu nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys yra net didesnės nei reikalauja ES direktyva. Taip pat jos yra didesnės ir už kaimyninėse šalyse nustatytas užduotis. „Sumažinus užduotis iki ES direktyvos reikalavimų, bendra sutvarkymo užduotis pakuotėms sumažėtų mažiau nei 3 proc., tačiau tai leistų padidinti prioritetinės rūšiavimo konteinerinės sistemos finansavimą“, – sako G. Varnas.

Kartu su EEPA kreipimąsi į Aplinkos ministeriją ir Seimo aplinkos apsaugos komitetą pasirašė VšĮ „Ekošviesa“, Antrinio perdirbimo įmonių asociacija, VšĮ „Žaliasis taškas“, Antriniu žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos autoverslininkų asociacija.