Laimutis Budrys
Foto: I. Labutytės nuotr.

„Į Baltijos jūros pakrantę išmestų ruonių skaičius, mano duomenimis, viršijo visų kitų metų žuvusių ruonių skaičių. Išmesta 20 negyvų ruonių. Ministras buvo pavedęs kreiptis ir į Jūrų muziejų, ir į aplinkosaugos inspektorius, kad išsiaiškintume, nuo ko žūsta ruoniai. Dauguma jų išmetami į krantą jau gerokai apirę, ir darom išvadą, kad jie būna jau kokias pora savaičių prasivolioję jūros dugne.

Todėl dažnais atvejais netgi neįmanoma nustatyti jų žūties priežasties. Tačiau turime faktų, kad keli ruoniai yra su šautinėmis žaizdomis“, - pradėdamas pasitarimą kalbėjo viceministras Linas Jonauskas.
Jis pastebėjo, kad rasti ruoniai yra gerai įmitę, atrodo sveiki, todėl peršasi išvada, jog jie nenugaišta nuo ligų. Prie jų žūties prisideda žmogus.

Kaimynai - šaudo po šimtą per metus

„Turime galvoti, ką daryti, kad tas konfliktas tarp ruonių ir žvejų pasibaigtų. Matyt, kitų natūralių priežasčių, kodėl šiandien ruoniai Baltijos jūroje žūsta – nėra. Reikėtų priminti, kad 1970-aisiais metais ruonių populiacija Baltijos jūroje apskritai buvo smarkiai sumažėjusi, siekė vos pora tūkstančių individų. Šiandien pilkųjų ruonių populiacija yra atsistačiusi, priskaičiuojama apie 30 tūkst. ruonių Baltijos jūroje. Populiacija yra gyvybinga ir visli, bet atitinkamai kelia problemų visame Pabaltijo regione“, - dėstė viceministras. 

Išsiaiškinome, jog Estijos salose gyvenantys ruoniai lengvai pavakarieniauti atplaukdavo pas mus ir po to vėl išplaukdavo miegoti atgal į Estiją. Tie atstumai ruoniui – visai ne problema.
Žymantas Morkvėnas

Latviai Aplinkos ministerijai pateikė informaciją, jog jų šalyje priskaičiuojama nuo 100 iki 150 į jūros pakrantę išmestų negyvų ruonių kasmet. Tačiau jų žūties priežastys netiriamos.

„Estijoje ruoniai veisiasi ir iš ten migruoja į Lietuvą. Žieduotųjų ruonių populiacija yra gerokai mažesnė, jie turi tam tikrų gamtinių vislumo problemų, todėl taip greit nesidaugina, kaip pilkieji ruoniai. Švedija iš kitų išsiskiria tuo, jog ten leidžiama šaudyti ruonius, paskirta 230 ruonių kvota, juos galima nušauti iš valčių. Praėjusiais metais buvo nušauti 92 ruoniai“, - situaciją kitose šalyse apžvelgė viceministras.

Aplinkos ministerija taip pat užklausė Švedijos bei Suomijos apie ruonių apsaugos priemones. Latvijoje dėl audringos jūros, jos nepasiteisino, o estai pritaikė tam tikrus garsinius daviklius, kurie atbaido ruonius nuo žvejų tinklų.

Į Lietuvą užklysta vejami gurgiančio pilvo

Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas Arūnas Grušas paaiškino, kodėl ruoniai Baltijos jūroje šiuo metu taip kimba į žvejų tinklus.

„Ruonius stebime jau ne vieną dešimtmetį. 2011-ais metais kritusių ruonių buvo 9, 2012-ais metais - 10, šiais metais – jau 20. Ačiū Dievui, visi mūsų paleisti ruoniukai „nešė vyžas“ kuo toliau nuo mūsų krantų. Iš jų du vis tiek žuvo – vienas Estijoje, kitas – Latvijoje tinkluose. Ruoniai nuolat migruoja, atkeliauja iš kitur. Ruonių negausėja - jų populiacija, kuri yra apie 30 – 35 tūkst. tokia laikosi apie penkerius metus. Pagrindinė priežastis - 80 nuošimčių žuvies resursų Baltijos jūroje jau yra išgaudyta, todėl ruoniai badauja. Tai gali patvirtinti ir mūsų kolegos estai - jie atliko tyrimą ir svėrė ruoniukus. Ruoniai badauja, migruoja ir automatiškai daugiau jų užklysta į mūsų pakrantes. 

Negyvas ruonis Girulių paplūdimyje
Foto: Skaitytojo nuotr.

Mes mėginame nustatyti ruonių kritimo priežastį, tačiau mums yra griežtai uždrausta liestis prie negyvų ruonių – tą draudžia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Na, ir jie teisūs, nes juk dirbame su gyvais žinduoliais, galime juos užkrėsti. Todėl bandome tuos tyrimus daryti vizualiai“, - kalbėjo A. Grušas.

Rasta ir nušautų

Mokslininko teigimu, ruoniai žūsta dėl kelių priežasčių: nuo ligų, išsekimo, įsipainioję į žvejų tinklus arba yra tiesiog nušaunami.

Jūrų muziejaus atstovas Arūnas Grušas
Foto: I. Labutytės nuotr.

„Sergantys ruoniai būna išmesti neseniai, visi sergantys gyvūnai laikosi arčiau pakrančių, neplaukia gilyn. Tačiau tokių ruonių būna vienetai – gal 1-2 proc. Jie randami ištisus metus. Tinkluose nuskendę ruoniai – daugiausia randami gegužės – balandžio – birželio pradžioje. Tai dažniausiai yra jauni ruoniukai, ir juos taip pat jūra išmeta gana šviežius. Taip yra todėl, kad tinklai statomi netoli kranto, jūra šiuos ruonius greičiau grąžina atgal“, - vertino Jūrų muziejaus atstovas.

Jūrų muziejaus atstovo teigimu, nužudyti ruoniai dažniausiai būna užmušti kokiu nors buku daiktu (greičiausiai - irklu) arba nušauti. Tokie ruoniai dažniausiai būna suaugę, dideli, gerai įmitę, į krantą išmetami stipriai apirę, nes medžiojami toli jūroje. Šautinės žaizdos pastebimos net ir kūnui apirus, jos dažniausiai būna galvos, sprando, nugaros ar dubens srityse.

Yra žvejybos įrankis – tinklas, ir žvejys privalo registruoti, kiek pagavo žuvies, tačiau ką kitą gyvą pagavo – neprivalo registruoti. Galbūt reikėtų aiškesnių taisyklių.
Linas Ložys

Šiais metais rasti nušauti 3 ruoniai. 

Ruoniai gyvena Estijoje, vakarieniauja - Lietuvoje

A. Grušo teigimu, 12 jauniklių, kurie žuvo įsipainioję į tinklus pavasario mėnesiais, yra lietuvių žvejų darbas. Nušauti ruoniai greičiausiai yra atplukdyti nuo Švedijos krantų, nes rasti stipriai apirę.

5 gyvūnai nušauti iš graižtvinių šautuvų, mažai tikėtina, kad tai bus lietuvių darbas.

Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas dar kartą priminė A. Grušo išsakytą pastabą apie žuvies išteklių mažėjimą.

„Ponas Grušas labai teisingai pastebėjo apie žuvų išteklių sumažėjimą. Ir tai turi įtakos ne tik ruoniams - ir paukščiams. Galbūt priekrantėje reikėtų riboti tą žvejybą? Be abejo, reikia atsižvelgti ir į socialinį faktorių, tai yra, tuos žmones, kurie žvejoja. Tačiau yra įvairių alternatyvių priemonių, pavyzdžiui, ūdos arba strimėlinės gaudyklės. Reikėtų suteikti pirmenybę tokiems žuvies gaudymo būdams, kurie būtų nekenksmingi kitoms rūšims – tai reiškia paukščiams ir ruoniams.

Ruonis Juodkrantėje
Foto: DELFI skaitytojo nuotr.

Tiesa šalia rūpesčio ruoniais ir kita fauna, nereikia pamiršti ir žvejų. O dėl tyrimų - mes ženklinome ruonius ir stebėjome, kur yra jų gulyklos, kur jie maitinasi. Išsiaiškinome, jog Estijos salose gyvenantys ruoniai lengvai pavakarieniauti atplaukdavo pas mus ir po to vėl išplaukdavo miegoti atgal į Estiją. Tie atstumai ruoniui – visai ne problema. Todėl ruonių problema – ne tik Lietuvos, turime apie tai kalbėti Baltijos jūros lygmenyje,“ - dėstė Ž. Morkvėnas.

Ar žvejai turėtų prisipažinti sugavę ruonį?

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys pamėgino „įlįsti į žvejo kailį“. Jis svarstė, jog žvejai, atradę tinkluose įsipainiojusį ruonį, nežino, kaip reikėtų elgtis.

„Aj, gal išpjausiu iš tinklo, paleisiu pasroviui, tada bent jau niekas nedurs pirštu į mane, - žvejų sprendimą tokioje situacijoje spėjo L. Ložys. - Yra žvejybos įrankis – tinklas, ir žvejys privalo registruoti, kiek pagavo žuvies, tačiau ką kitą gyvą pagavo – neprivalo registruoti. Galbūt reikėtų aiškesnių taisyklių, aiškesnio įpareigojimo pranešti, tada būtų mažiau tokių spekuliacijų.“

„Tačiau tokiu būdu galbūt sumažinsime žvejų spekuliaciją, tačiau problemos neišspręsime“, - teigė viceministras Linas Jonauskas.

„Į tinklus ruoniai pakliūva ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, todėl yra priimti Europos teisės aktai dėl rūšių, papuolančių į tinklus, - kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. - Nemaža tikimybė, kad besimaitinantis ruonis paklius į tinklą. Tuomet yra du variantai: arba žvejas, patikrinęs tinklus, ras ruonį dar gyvą ir nežinos, kaip elgtis, arba greičiau ras ruonį jau paskendusį. Kaip reikėtų rengti tas taisykles, kad jos skatintų prisipažinti, o ne slėpti?“

Jis prisiminė medžioklės taisykles, kai spąstais medžiojant bebrus, didžiausios baudos skirtos tuomet, jei į juos netyčia įkliūdavo ūdra – saugomas, į Raudonąją knygą įrašytas Lietuvos gyvūnas. O tai pasitaikydavo kas dešimtą kartą. Anksčiau už ūdros sugavimą bebrų spąstais grėsdavo didžiulės baudos, medžiotojo bilieto atėmimas. Dabar, pakoregavus taisykles, medžiotojas tiesiog turi pranešti apie tai Aplinkos apsaugos departamentui. Ūdra atiduodama Kauno zoologijos muziejui.

Mūsų institucija neturėtų rūpintis žvejų kompensacijomis. Kam reikėtų pirmiausia ranką tiesti, tai tiems ruoniams, kuriais jau jei ne mes, tai niekas kitas nepasirūpins.
Viceministras L. Jonauskas

„Lygiai taip pat galima pataisyti verslinės žūklės taisykles. Žvejas verslininkas, radęs tinkle žuvusį gyvūną, turėtų pranešti aplinkosaugininkams. Duodame jiems Baltijos jūros agentūros telefoną ir jie turi prisipažinti. Tuomet žvejas bent jau nebijotų toliau traukti tinklo. Tik kartais atsiranda problema, kaip tą ruonį įsikelti į žvejybinį laivą“, - siūlė L. Budrys.

Susiginčyta, kuo reikėtų rūpintis labiau

Jei žvejai prisipažintų pagavę ruonį, krante jau lauktų reikiamos tarnybos su specialistais. Specialistai įvertintų ruonio žūties priežastį, vėliau jis būtų nuvežtas utilizuoti į medžiotojų būrelio atliekų duobes.

„Jei žvejas atveža įkliuvusį ruonį į krantą, tai įrodymas, kad jam suplėšė tinklus ir jau jis galėtų pretenduoti ir į kompensaciją už tuos nuostolius, kuriuos patyrė. Tai pirmas dalykas – mums tiesiog reikėtų pakeist verslinės žūklės taisykles. Tačiau ruonių šaudytojams tikrai nedarysime jokių nuolaidų – tai barbarizmas ir už tai šiuo metu numatyta dešimt kartų didesnė atsakomybė. Tik tiek, kad būtų sunkoka nustatyti, kas tą ruonį nušovė ar sumedžiojo“, - kalbėjo Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Jis abejojo, ar įvairios atbaidančios priemonės duos trokštamą rezultatą, nes ruonis yra aukšto išsivystymo žinduolis ir gali prie jų priprasti.

„Mūsų institucija neturėtų rūpintis žvejų kompensacijomis. Kam reikėtų pirmiausia ranką tiesti, tai tiems ruoniams, kuriais jau jei ne mes, tai niekas kitas nepasirūpins. Tad tai problemos nesprendžia – jie vis tiek keliaus į tinklus, ten skęs ir mirs“, - paprieštaravo viceministras Linas Jonauskas.

Mėgins ištirti net kulkas

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo ir kontrolės skyrius specialistas Lauras Martišius teigė, jog vasaros pradžioje vykusiame pasitarime kelios tarnybos sutarė, jog žuvusius ruonius vyks apžiūrėti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos pareigūnai. Todėl visuomenės prašoma apie rastus ruonius visuomet pranešti būtent Klaipėdos aplinkosaugininkams. 

„Nuvykus į vietą pareigūnas spręs, ar gyvūnas yra nušautas, ar įsipainiojęs į tinklus, ar yra galimybė gyvūną toliau tirti, jei taip – tuomet jis bus pristatytas į Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Jei gyvūnas miręs nuo šautinių sužalojimų, žinoma, bus bandoma surasti kulkas ir nustatyti konkrečius ginklo parametrus. Žinoma, tai retai leistų identifikuoti pažeidėją, bet bent jau būtų įrodymas, kad gyvūnas žuvo nuo šautinių žaizdų“, - dėstė L. Martišius.

„Jei yra šaudoma mūsų pusėje, ar turime galimybių surasti, nustatyti (tuos, kurie šovė, - red. past.), - teiravosi L. Jonauskas.

L. Budrys pastebėjo, jog pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima plaukti su medžiokliniu ginklu į jūrą, jei asmuo turi leidimui šiam ginklui. Tik jį išsitraukus iš dėklo tai būtų laikoma medžioklės taisyklių pažeidimu, nes jūra negali būti medžioklės plotas.

Pasitarime sutarta, jog netrukus bus padaryti nedideli Medžioklės taisyklių pakeitimai, draudžiantys į jūrą vežtis medžioklinį šautuvą.

Įvairios priemonės - nė motais, kai pakvimpa žuvimi

„Kalbant apie problemą iš esmės yra du „karšti taškai“: kad žuvies ištekliai yra pernelyg išgaudyti. Neturėtume džiaugtis, kad ruonių pas mus daugėja, nes tai rodo, kad jie badauja. Kitas dalykas – įtampa tarp žvejų ir ruonių yra didžiulė, neturėtume rūpintis jų skylėmis tinkluose, turėtume visais būdais mažinti tą įtampą, - kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Ž. Morkvėnas.

„Tas ruonis neturi atplaukti iki tinklo ir neturi kilti to konflikto“, - pritarė jam L. Jonauskas.

Žvejų tinkluose pasismaugęs ruonis
Foto: GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

„Tačiau ruonis yra išmanus gyvūnas – jo atbaidyti taip paprastai nepavyks. Kiek mes darėme įvairių bandymų, kiek visko bestatėme, pastebėjome, kad ruonis viską supranta ir netgi atpažįsta laivo variklio garsą, plaukia link jo, žinodamas, kas šiandien laukia vakarienei. Tačiau yra keli sprendimo būdai: pavyzdžiui, strimėlinės gaudyklės, kurios kitose šalyse labai prigijo. Tai kaip bučiai, kaip vartai, gale turintys kišenę. Žvejys iš šios „kišenės“ traukia žuvį. Padaryti tyrimai atrodo, jog ruonis iš šios kišenės negali išplėšti žuvies“, - demonstravo gaudykles Ž. Morkvėnas.

Jis pasiūlė į taisykles įtraukti punktą, kad žvejyba Baltijos jūros priekrantėje būtų leidžiama tik šiomis gaudyklėmis.

„Kitas sprendimo būdas yra ūdos, paprasčiau tariant: šniūras, ant kurio surišti kabliai, metama, žvejojama, ruonis nukanda tą žuvį, tačiau tokiu atveju žvejai patiria daug mažiau nuostolių. Tokiu būdu ta įtampa tarp ruonių ir žvejų mažės. Mes turime gerbt ir mylėt ruonius, bet lygiai taip pat – gerbt ir mylėt žvejus“ , - teigė Ž. Morkvėnas.

„Buvo tyrimas ir pastebėta, kad ruonis priplaukia prie tinklo, išplešia jį, pasiima vieną žuvį, o visos

Žymantas Morkvėnas
Foto: I. Labutytės nuotr.

kitos žuvys per tą skylę pabėga. Tada supykęs estas atplaukia su šautuvu ir šauna. Iš ten ir atsiranda tie šaudymai. Šiuo atveju jis negali gaudyklės išplėšti. Tačiau atsiranda kita problema – ruonis gali įplaukt į tą gaudyklę ir nuskęsti. Reikėtų registruoti žūtis, kad žinotume, ar ruoniai žūva gaudyklėse, ar tinkluose. Gal reikėtų susirūpinti, kaip apsaugoti ruonį nuo įplaukimo į gaudyklę?“, - pastebėjo Linas Ložys.

Dėl ruonių bus keičiamos Medžioklės taisyklės

Lietuvos gamtos fondo atstovė pristatė savo planus surengti seminarą žvejams ir supažindinti su Lietuvos ruonių populiacija, priemonėmis, kurios galėtų sumažinti ruonių žūtis.

„Žvejai yra atskira „kasta“. Jei tik jie turi galimybę ruonį užmušti, jį užmuša – turiu tokios žodinės informacijos. Mano praktikoje buvo net trys ruoniai su sudaužytomis kaukolėmis. Vadinasi, ruonis dar buvo gyvas, bet tiesiog kažkokiu įrankiu gavo per galvą. Ir važiuok į dugną“, - šiurpius faktus pateikė Jūrų muziejaus atstovas Arūnas Grušas.

BEF direktorius Ž. Morkvėnas prisiminė, jog Seime neseniai buvo svarstyta galimybė apriboti žvejybą Baltijos jūros priekrantėje.

„Nepritarta siūlymui 300 ar 500 metrų apriboti žvejybą priekrantėje. Ta diskusija Seime labai greitai pasibaigė“, - pranešė L. Jonauskas.

Kol kas pasitarime sutarta laukti žinių iš Švedijos, Suomijos bei kitų šalių, kurios pasidalins savo patirtimi saugant žvejų tinklus nuo ruonių.

Nuspręsta uždrausti į jūrą vežtis medžioklinį šautuvą ir padaryti Medžioklės taisyklėse tokius pakitimus. Taip pat greičiausiai žvejai bus skatinami prisipažinti apie į jų tinklus įkliuvusį ruonį, už gyvūno žūties nuslėpimą grės nuobaudos.

Kitame pasitarime dėl ruonių apsaugos žadama išklausyti žvejų verslininkų bei Žemės ūkio ministerijos atstovus.