Nors išieškotų baudų statistikos kol kas nėra, GRYNAS.lt išsiaiškino, kiek Gyvosios gamtos inspekcijos turi skolininkų.

Brakonieriai pasidarė atsargesni

Nors skirta atlyginti suma už padarytą žalą gamtai gerokai išaugo, aplinkosaugininkų skirtų baudų skaičius sumažėjo 55 tūkstančiais.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas svarsto, jog tai sufleruoja, kad brakonieriai tapo atsargesni.

„Pažeidėjus pagauti vis sunkiau. Tai įrodo tiek Kauno, tiek Klaipėdos, tiek Šilutės, tiek kitų gamtos inspektorių patirtis. Dabar inspektoriai praleidžia po keletą parų prie brakonierių pamėgtų vietų ir nieko nesulaiko. Jiems reikia susirinkti daug informacijos - kur ir kada vyksta brakonieriavimas“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Viceministro teigimu, šiais metais neužfiksuota nė vieno atvejo, kai žuvis mėginta gaudyti elektra, tik iš brakonieriaus konfiskuotas vienas elektros aparatas.

„Buvau susitikimuose su visų regionų aplinkos apsaugos inspektoriais. Išvados tokios: tie, kurie kartais sugalvodavo brakonieriauti - jų nebeliko. Kiti - „nuėjo“ į pogrindį ir juos sulaikyti yra daug sudėtingiau. Jie apsirūpinę technika - ir racijomis, naudojasi termovizoriais (prietaisais, kurie naktį gali parodyti žmogaus buvimo vietą per atstumą, reaguodami į kūno skleidžiamą šilumą, - red. past.). Užtat mes turime ilgametę patirtį turinčius inspektorius, kuriuos pergudrauti nėra taip lengva“, - atskleidė L. Jonauskas.

Viceministras prisiminė ministerijos pažadus, kad maždaug kas antras žvejas mėgėjas per metus bus patikrintas, o brakonierius teks „įrašyti“ į Raudonąją knygą. Jo nuomone, analizuojant šiandieninę statistiką, abu šie pažadai bus ištesėti.

L. Jonauskas teigia, jog gamtai padarytos žalos ar baudų išieškojimo statistika dar renkama, nes kartais ilgai užsitęsia teisminiai procesai arba pažeidėjai prašo leidimo pinigus sumokėti dalimis.

Suvalkiečiai suskaičiavo – brakonieriauti neapsimoka

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vršininkas Jonas Lažauninkas, paklaustas ar mažesnės baudos lėmė sumažėjusį pažeidėjų skaičių, nusijuokė:

„Suvalkiečiai, žinokit, skaičiuoja. Pas mus daromų pažeidimų ryškiai sumažėjo. Sakyčiau, gal net per pusę. Kiek būdavo anksčiau „tinklininkų“ - dabar labai sumažėjo. Šitie pokyčiai turėjo rimtą poveikį“, - kalbėjo J. Lažauninkas.

Marijampolės regiono aplinkosaugininkų vadovas tikina, jog baudų nemokančių piliečių – mažuma.

Kuo toliau, tuo mažiau surandame mėgėjų, kurie yra be žvejo bilieto ar kortelės. Ir jie puikiai žino, kiek, kokio svorio žuvies galima pagauti. Netgi skambina ir praneša, kad kažką blogo daro kaimynas.
Vitalis Marozas

„Priklauso nuo to, koks „kontingentas“ papuola. Jei žmogus mokus – iš jo išieškoma. Jei jis geruoju nemoka, atiduodam antstoliams. Žinoma, dar reikia teismo sprendimo, kad priteistų tą padarytą žalą. Bet dauguma susimoka. Na, nebent papuola pilietis, kuris neturi jokio realaus turto, niekur nedirba. Tada iškart atsiranda problema. Antstoliai jį tikrina du kartus per metus – o gal netyčia įsidarbins? Laimei, mūsų regione tokių nedaug“, - kalbėjo vyras.

Šiuo metu brakonieriai Marijampolės regiono Gyvosios gamtos inspekcijai skolingi apie 13 tūkstančių litų už gamtai padarytą žalą bei maždaug 40 tūkstančių – nesumokėtų baudų.

„Bet kai kurios skolos jau kokia 10 metų yra. Bet būna ir taip, kad žmogus devynerius metus skolingas, dešimtaisiais atsiranda kokios nors pajamos – ir jau tada pradeda iš jo nuskaičiuot. Tada jam antstolis labai brangiai kainuoja“, - kalbėjo J. Lažauninkas.

Tikrino 5 kartus dažniau

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigia, jog jo vadovaujami aplinkosaugininkai per pastarąjį pusmetį žvejus mėgėjus tikrino beveik 5 kartus aktyviau, nei pernai. Mat į šį regioną plūsta žvejai mėgėjai iš visos Lietuvos. Tai lėmė ir didesnį išaiškintų pažeidėjų skaičių.

„Praeitais metais patikrinome apie 1500 žvejų mėgėjų (o jie yra mūsų inspekcijos prioritetas). Šiais metais, iki liepos 1-osios – 7362 mėgėjus. Tai skaičiai pakankamai drastiškai skiriasi. Buvo rengiami įvairūs reidai ir ant ledo dėl smaigų turėjimo. Vien per sausį buvo patikrinta 1700 žvejų mėgėjų, vasarį – 1800“, - dėstė V. Marozas.

Per patikrinimus Klaipėdos Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai išaiškino 427 pažeidimus (praėjusiais metais išrašyta apie 270 pažeidimo protokolų).

„Bet pagal baudimus matosi, kad yra poveikis – praėjusiais metais iš pusantro tūkstančio patikrinimų nubausta 180 žvejų mėgėjų, o šiemet – iš 7000 – 360. Taigi kuo toliau, tuo mažiau surandame mėgėjų, kurie yra be žvejo bilieto ar kortelės. Ir jie puikiai žino, kiek, kokio svorio žuvies galima pagauti. Netgi skambina ir praneša, kad kažką blogo daro kaimynas. Manau, kad šioje srityje – akivaizdi pažanga“, - svarstė V. Marozas.

Jis pritarė Marijampolės aplinkosaugininko J. Lažauninko nuomonei – tokių, kurie piktybiškai nemokėtų baudos nėra daug.

„Jei padaryta didesnė žala, dauguma žmonių prašo departamento tą žalą išdėstyti dalimis. Daugiau nei pusė pažeidėjų negali tokios sumos sumokėti iškart. Yra ir ieškinių, kur žala buvo nesumokėta, tad paduota teismui dėl žalos priteisimo. Vis dėlto daugiau tokių, kurie pamažu moka. Net ir pusantro tūkstančio yra prašymas sumokėti dalimis. Ta žala išdėstoma per metus. Ir jie tikrai, žinokite, moka“, - kalbėjo V. Marozas.