Augdamos austrės, midijos ir kiti dvigeldžiai moliuskai kalcio karbonato pagrindu gamina apsauginį kiautą. Oregono universiteto profesoriaus, ekologo Georgeo Waldbusserio teigimu, kalcio karbonatas sudaro 90 proc. dviejų dienų amžiaus austrės lervos kūno svorio.
Mokslininkų komanda, tyrusi Ramiojo vandenyno austres (Crassostrea gigas), praneša, jog kiauto formavimosi etape austrių lervos yra priklausomos vien tik nuo energijos, kurią gauna iš kiaušinių.
Lygindami kiaušiniuose esančios anglies formas su dumbliais, kuriais minta šie moliuskai, mokslininkai nustatė, jog daugiau nei savaitę austrės lerva yra priklausoma vien tik nuo maisto atsargų, sukauptų kiaušinyje. Kol nesusiformuoja kiautas, austrių jaunikliai negali maitintis vandenyje esančiu maistu (bakterijomis, pirmuonimis, dumbliais ir pan.).
Mokslininkai susirūpinę, kad nuo fiksuoto energijos šaltinio kurį laiką priklausomos austrių lervos gali sunkiai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų vandenyne, kurioms įtaką daro anglies dioksido koncentracijos didėjimas atmosferoje. Anglies dioksidui tirpstant vandenyje, vandenyne didėja rūgštingumas (pH mažėjimas). Kai kurios dvigeldžių moliuskų rūšys trumpą laiko tarpą gali toleruoti rūgštų vandens pH, tačiau palaipsniui rūgštis ardo jų kriauklę ir ima veikti vidinius audinius, taip pat apsunkina naujo kiauto gamybą.
Waldbusseris su kolegomis apskaičiavo, jog rūgštėjant vandeniui moliuskų lervos, gamindamos kiautus, turi sunaudoti vis daugiau energijos.
Mokslininkai jau seniau buvo atkreipę dėmesį į tai, kad vandenynų rūgštėjimas neigiamai veikia austrių populiaciją, tačiau, pasak ekologės Annaliese Hettinger, Georgeas Waldbusseris – pirmasis, nustatęs tikrąją šio reiškinio priežastį.
Vandenys, kuriuose paprastai gyvena austrės, yra silpnai šarminiai, pH lygis vidutiniškai siekia 8,1. Vanduo laikomas rūgščiu pH lygiui nukritus žemiau 7.0. Apskaičiuota, jog nuo pramoninės revoliucijos pradžios vandenynų paviršiaus pH sumažėjo šiek tiek mažiau nei 0,1. Manoma, jog iki 2100 m. vandens pH lygis sumažės dar 0,3 vienetais, o šią ribą pasiekusios vandenyno vietos taps nebetinkamos austrių veisimuisi.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
Parengta pagal sciencenews.org