Net jei tas leidimas suteiktas tik hidrauliniam ardymui, precedentas įvyko. Nežiūrint į tai, kad jau yra technologijos, kurios leidžia nenaudoti toksinių medžiagų. Nekreipiant dėmesio į tai, kad jau yra paviešinti teismų JAV procesai, kurių metu buvo įrodyta, kad hidraulinio ardymo metu gali būti užteršiami vandenys ir buvo priteisiamos didelės sumos. Žinant ir geologų preliminarias išvadas, kad didžiausia tikimybė, jog molio skalūnuose Lietuvoje daugumoje atvejų slūgso ne dujos, o nafta, kurios išgavimo efektyvumas yra žemas.
Lenkijoje, kur yra vieni didžiausių skalūnų dujų išteklių Europoje, optimistinės, o vėliau ir pesimistinės prognozės apie esamus išteklius buvo kelis kartus mažinamos. Žinant, kad Jungtinėse Valstijose skalūnų dujų kaina šiuo metu vėl sparčiai kopia į viršų ir Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad gali priartėti prie 5 USD už mln BTU, kai jos vėl taps nekonkurencingos angliai. Bet apetitas vartoti spjaunant į elementarias saugumo priemones aklas faktams.
Aš galėčiau tai jei nepateisinti, tai bet suprasti, kai taip su svetimu kraštu ir svetima žeme elgtųsi užkariautojai, kurie, šiandien nusiaubę plotus vienur, ryt jau siaubs kitur. Aš netgi galiu suprasti milžiniškas korporacijas, kurių akcininkai dažniausiai yra labai toli nuo ten, kur „dirba“ jų investicijos. Tačiau kai šitokius veiksmus atlieka Seimas kyla didžiulis nerimas – ar tie žmonės, balsavę „už“, iš tikrųjų supranta savo veiksmų galimas pasekmes.
Taip įvyko ir su Žemės gelmių įstatymų. Siekiant sudaryti sąlygas be didelių grėsmių aplinkai žvalgyti žemės gelmių išteklius dirbo Seimo Aplinkos komiteto pasitelkti ekspertai. Tarp jų – žymus Lietuvos geologas G. Motuza, kurio neišeitų apkaltinti siekiu uždrausti žemės gelmių eksploatavimą. Buvo paruoštas projektas, kuriam pritarė ne tik Seimo Aplinkos komitetas, bet ir po svarstymo visas Seimas. Tačiau galutiniam priėmimo etape atsirado Darbo partijos atstovų teikti pasiūlymai, kurie atvėrė kelią toksinių medžiagų išleidimui į žemės gelmes. O be to tikrai galima apsieiti, jei nežinant apie naujas technologijas, tai bent patvirtinant ne kartą viešai skalūnų eksploatacijos apologetų dėstytus teiginius, kad tik nekenksmingi, tik maiste ir kosmetikoje naudojami preparatai naudojami hidraulinio ardymo metu.
Nesu naivus ir nemanau, kad šitokie „nedideli pataisymai“ gali būti priimti nesuderinus jų iš anksto. Nesiimsiu spręsti, kas ką ir už kiek pardavė. Tačiau šiuo atveju parduota buvo mūsų galimybė gyventi saugiai. Ir tai būtina atsiminti.
Dabar telieka sudėti visas viltis į Prezidentę, kad pačiam paskutiniam etape atsiradę patikslinimai vis tik neįgis įstatymo teisės, o 2013 metų gegužės 30 d. netaps ta diena, kai mes patys laisvanoriškai pasiryžome toksinei injekcijai.
