Įdarbins bedarbius
Vilniuje esančioje atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ būstinėje įdiegta mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija papildomai žada sukurti 12 darbo vietų. Ukmergėje tos pačios bendrovės planuojama įdiegti atliekų rūšiavimo linija darbo turėtų duoti 20 ukmergiškių. Alytuje jau pradėjusi veikti rūšiavimo linija yra įdarbinusi 19 negalią turinčių darbuotojų, o iš viso žada sukurti 30 naujų darbo vietų.
Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro ( ARATC) direktorius Algirdas Reipas GRYNAS.lt sakė, kad Alytuje privačių namų gyventojai atliekas rūšiuoja pakankamai gerai – kiekvienas namas turi atskirus pakuočių konteinerius ir turi galimybę rūšiuoti namuose. Prastesnė situacija susiklosčiusi su daugiabučių namų gyventojais.
„Privačių namų rūšiavimas yra geras. Maždaug pusė žmonių Alytuje gyvena privačiuose namuose, kita pusė – daugiabučiuose. Daugiabučiuose įsisenėjusi problema, kad į viską jų gyventojai žiūri kaip į ne savo – laiptinės ne mūsų, aplinka ne mūsų, mano tik narvelis, kuriame esu. Lygiai tas pats yra su atliekomis. Mes dabar siūlome gyventojams, kad jie įsirenginėtų su ES parama individualias aikšteles. Kad kiekvienas namas turėtų savo rūšiavimo aikštelę. Kad ji būtų rakinama, kad kiekvienas butas turėtų nuo jos raktą. Žinotų, kad tik to namo gyventojai ten neša šiukšles, kad vieni kitus prižiūrėtų. Jeigu nerūšiuojama ir netvarkoma, yra siūlymas tokiems gyventojams didinti rinkliavą. Tuomet solidariai būtų didinama visam namui, gyventojai kaip ir užsienyje pradėtų vienas kitą prižiūrėti“, - situaciją komentavo A. Reipas ir pridūrė, kad pokyčių tikėtis per vieną dieną vis dėlto neįmanoma.
Vadovas kalba, kad įsteigus naują rūšiavimo liniją Takniškių sąvartyne ketinama rūšiuoti atliekas, atkeliaujančias tik iš daugiabučių namų.
Linija pakeisti pirminio rūšiavimo negali
Lietuvos sąvartynuose diegiant rūšiavimo linijas, kyla natūralus klausimas, ar gyventojams nebus pasiųsta atvirkštinė žinutė – jei nerūšiuoji, kuri naują darbo vietą. A. Reipas nenori sutikti su tokia nuomone: „Kaip tik atvirkščiai – žmonės pamato, kad rūšiavimo linija negali pakeisti žmonių pirminio rūšiavimo. Neįmanoma sumaišytų, suveltų, užterštų atliekų padaryti perdirbamais produktais. Šitą liniją mums eksploatuoti kainuoja 400 tūkst. litų per metus. Tai reiškia šita suma gula gyventojams į mokesčius. Tiek kainuoja jų nerūšiavimas, nenoras rūšiuoti. Negaliu sakyti, kad visi žmonės taip atsainiai žiūri, bet išeina taip, kad dalis rūšiuoja, dalis nerūšiuoja ir rezultatas niekinis. Nemanau, kad tai galėtų paskatinti žmones nerūšiuoti – tiesiog reikalinga viskam laiko“, - svarstė Alytaus RATC direktorius.
A. Reipas sako iš savo patirties įsitikinęs, kad žmonės geriau viską daro negu mes apie juos galvojome. Tačiau kontrolė ir tvarkos palaikymas turi išlikti.
„Įvedėme kontrolės grupę, kuri drausmina piktybiškus žmones. Grupė dirba nuo kovo mėnesio ir rezultatai labai teigiami. Pavyzdžiui, kai pernai tyrėme, kiek bioskaidžių atliekų pašalinama į sąvartynus, vidutiniškai buvo 26-27 proc. Šiais metais tuo pačiu laikotarpiu 13-14 proc. Reiškia organinių atliekų kiekį sumažinome dvigubai tik kontroliuodami ir kalbėdamiesi su žmonėmis“, - dėstė pašnekovas. Anot jo, atliekų tvarkymo sfera Lietuvoje yra apleista, nėra įprasta tvarką prižiūrėti ir tvarkos reikalauti.
„Kitaip tvarkingi, sąžiningi žmonės moka dvigubai. Tvarkoje laimi visi, ji yra reikalinga visuomenei. Tik kažkodėl bijoma, kad nepalaikys žmonės, nebalsuos, neigiamai žiūrės. Aš esu kitos nuomonės“, - sakė A. Reipas.
Vadovas pabrėžia, kad jau nuo kitos savaitės planuojama, kad sąvartyno atliekų rūšiavimo linijoje dirbs 30 žmonių: „Nuo pirmos dienos visi žmonės, kurie dirba, nė vienas negalvoja mesti. Jie mato prasmę, naudą. Šie žmonės su negalia neturėjo vilčių įsidarbinti, darbdaviai jų nenorėjo, o jie dabar gydo visuomenėje žaizdas“, - baigdamas pokalbį sakė Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.
Bizūno ir meduolio principas duoda rezultatų
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Juozas Jankevičius GRYNAS.lt sakė, kad pagal 2007-2013 m. pradėtus, bet dar ne iki galo pabaigtus projektus visuose Lietuvos regioniniuose sąvartynuose yra numatyta įrengti po mechaninę rūšiavimo liniją, kuri atliekų miksą dar kartą perrūšiuos.
Pasiteiravus, ar žmonių rūšiavimo linijos kartais neatbaidys nuo tolimesnių pastangų rūšiuoti savo atliekas, pašnekovas sutiko, kad kai kuriems galbūt ir gali kilti tokių minčių, tačiau apskritai norint, kad rūšiavimo sistema veiktų, reikia trijų pagrindinių veiksnių, be vieno kurių sistemos funkcionavimas gali šlubuoti.
„Pirma, žmogus turi turėti pakankamai žinių, kaip jam reikia rūšiuoti, kaip tinkamai atliekas paskirstyti. Antra, jis turi turėti galimybę tai padaryti. Turi būti užtektinai atitinkamos paskirties konteinerių. Trečia, jis turi jausti kažkokį paskatinimą, suinteresuotumą rūšiuoti. Link to yra einama, bet visose trijose srityje dar daug reikia padirbėti“, - sakė J. Jankevičius.
Kadangi pati asociacija vykdo šviečiamuosius projektus, pastebi, kad ne visiems žmonėms dar pakanka žinių apie rūšiavimą: „Tikrai matome, kad žmonėms trūksta supratimo. Dar reikia padaryti daug darbo, kad žmonėms išaiškintume. Trūksta ir konteinerių, rūšiavimo priemonių. Trečia, trūksta ir paskatinimo. Aišku, kai kuriems nereikia tos motyvacijos, bet daugumai reikia jausti naudą iš to, kad jis rūšiuoja. Kaip žinia, dabar ministerija ruošia diferencijuotos įmokos tvarką, kad žmogus po to, kai išrūšiuoja atliekas, galėtų deklaruoti ir mokėti mažesnius mokesčius už išrūšiuotas atliekas“.
Pasiteiravus, ar meduolio ir bizūno principas taikomas atliekų rūšiavime yra tinkama priemonė, J. Jankevičius teigė, kad tai nėra jokia naujiena ir tam tikri pavyzdžiai rodo, kad ši priemonė gali būti veiksminga: „Sakysime, Alytus pabandė ir tikrai buvo verta. Pasirodė rezultatai, žmonės pamatė pasekmes, kad jeigu blogai rūšiuos, jeigu žaliąsias atliekas mes bet kaip su kitomis atliekomis, gaus baudas. Meduolio ir bizūno metodas taikomas seniai ir manau, kad kartais verta jį taikyti“.
