Tris dienas veiksiančią parodą jau spėjo apžiūrėti nemažas valstybinių bei privačių miškų miškininkų bei medienos ruošos specialistų būrys.
Naujomis technologijomis Lietuvos miškuose domėjosi ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas bei Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas.
Parodos dalyvius bei jos lankytojus Pašilės miške sveikino Ukmergės rajono meras Vydas Paknys, Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.
Taps tradicine
Tarptautinė technikos paroda „Baltijos miškai“ organizuojama jau antrą kartą, ir antrąkart – Ukmergės miškų urėdijoje. Miško palaukėse įvairiai technikai sustatyti prireikė net trijų kilometrų ilgio miško kelio, o visa ekspozicija užėmė 7 hektarų ploto teritoriją.
Jei pernai pagrindiniai parodos dalyviai buvo užsienio gamintojai, šiemet į dalyvių būtį gausiai įsiliejo ir lietuviškos bendrovės, siūlančios savo gaminius bei paslaugas.
„Smagu, kad Lietuva išjudėjo. Pernai nedrąsiai apsižvalgydami apie 50 bendrovių susirinko pasižiūrėti, ar čia, Lietuvoje, gali būti koks nors panašus tarptautinis renginys. Nenusivylė, patiko. Šiemet jau dvigubai daugiau pareiškė norą. Bet dar smagiau, kad likusi Lietuva taip pat išjudėjo – supratome, kad ir Lietuvoje galime daryti reikšmingus dalykus. Smagu, kad nemiegat, galvojat, matot, kas darosi pasaulyje ir kad gyvendami čia, Lietuvoje, norite ne prasčiau tvarkytis“, – per parodos atidarymą į gausiai susirinkusius urėdijų atstovus, privačių miškų savininkus, verslininkus, o ir šiaip pasmalsauti užsukusius kreipėsi pagrindinio parodos organizatoriaus – žurnalo „Miškai“ vyriausias redaktorius Albertas Žostautas.
A. Žostauto teigimu, ši paroda, kuri pretenduoja tapti tradicine kasmetine, puiki galimybė įmonėms pademonstruoti savo siūlomą miško darbams skirtą techniką, o lankytojams – pasimokyti, kaip pažangiai šeimininkauti miške.
Penkiuose parodos sektoriuose buvo išrikiuota įvairi technika – nuo miško įveisimo iki medienos apdirbimo įrangos: traktoriai, medvežės, krautuvai, medelynuose naudojama įranga, miško valymo bei medienos smulkinimo mašinos bei įrengimai, biokuro ruošimo technika, benzininiai pjūklai ir kt. Įvairių modelių, modifikacijų ir galių. Vieni – vienų firmų gamybos, kiti – kitų, tiek švedų, suomių, vokiečių, lenkų bei kitų šalių firmų.
Dėmesys biokurui
Pirmoji parodos diena buvo skirta biokurui. Jos metu demonstruota įvairi technika – nuo medžio nupjovimo iki išvežimo, rąstų pjovimo ir skaldymo iki medienos atliekų paruošimo deginant ją kaip biokurą.
Parodos lankytojai galėjo stebėti dar net daugumai miškininkų nematytą agregatą, kuris pakavo šakas bei plonus medelius į vientisą ryšulį, panašų į šiaudų ar šieno, tik kiek plonesnį bei kelis kartus ilgesnį. Ritiniai džiovinami, o išdžiūvę panaudojami biokuro gamybai. „Toks agregatas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje yra vienintelis“, – pastebėjo A.Žostautas, paminėdamas, kad medvežėms iš miško nereikia vežti oro.
„Man ar kam kitam tas naujumas gal ir ne toks naujas, – aplinkos viceministras L. Jonauskas neslėpė, kad miško technika jam nėra naujiena. Parodos esmė – kad atsirado galimybė pamatyti tiek daug modernios technikos vienoje vietoje, o svarbiausia – Lietuvoje. Nereikia žmonėms važinėti nei į Skandinavijos šalis, nei į Švediją, kur vyksta didžiausia paroda technikos. Šią galimybę vertinu labai puikiai, manau, ja patenkinti ir privačių miškų savininkai, ir urėdijų atstovai.“
Viceministro vertinimu, antrąkart vykstančios parodos bene svarbiausias akcentas – kad joje demonstruojama ne tik stambioji technika, bet yra ir daug smulkios. „Yra stambesni ūkininkai, miškų savininkai, prižiūrintys nemažai miško. Taigi ne tik urėdijos gali pasirinkti, bet ir ūkininkai, miško savininkai. Labai svarbu, kad didelis dėmesys yra biokuro ruošai – tai neišvengiama, nes biokuro paklausa didėja, šio kuro rūšies urėdijoms teks ruošti kiekvienais metais vis daugiau“, – sakė L. Jonauskas.
Nauja technika kainuoja pigiau
„Smagu, kad tokiame gražiame miške tiek daug įvairios technikos galime pamatyti vienoje vietoje. Tai labai stebėtina, sveikintina ir linkiu šiai parodai didelės sėkmės. Visko, ko reikėtų miškininkams, mes visuomet neturime, nes jei rimtai ūkininkauji, technika greitai nusidėvi. O remontuoti jos, kaip patyrėme, neapsimoka, nes atsarginės detalės daug brangesnės, negu naujoje mašinoje. Jei technikos nuolat neatnaujinsi, ne pelną, o nuostolių turėsi. Taigi logiška, kad miškininkas privalo domėtis technikos naujovėmis“, – parodoje sutiktas kalbėjo Kretingos urėdijos miškų urėdas Antanas Baranauskas.
Bendrovės „Biržų žemtiekimas“ generalinis direktorius Viktoras Rinkevčius teigė, kad technika miškininkų per daug nenustebinsi: jo firma, kaip ir praėjusiais metais demonstruoja miškakirtes, miškavežes, traktorius, miškų, šlaitų, griovių priežiūrai skirtus smulkintuvus, krautuvus. Tačiau jau intensyviai susidomėta naujove – teleskopiniu krautuvu, kuris dažniausiai naudojamas biomasę naudojančių verslininkų – agregatas gali supilti net 7–9 metrų aukščio šio kuro kalnus.
„Mūsų naujiena – specialiai Lietuvos rinkai pritaikytas smulkintuvas su kranu, manipuliatoriumi, pritaikytas smulkinti bet kokiai medienai. Prie traktoriaus tvirtinamas įrenginys užtikrina, kad medienos „gipsai“ būtų vienodo dydžio, nepriklausomai nuo medžiagos“ – parodos lankytojus gundė Rytis Darginavičius, bendrovės „DOJUS agro“ produktų vadybininkas.
Šiaulių urėdijos miškotvarkos inžinierius Kęstutis Jurgaitis pripažino, kad į parodą bendrovės atvežė išties neprastus eksponatus. „Matėme matavimo prietaisus. Kadangi dirbame su jais, įvertinome juos kaip ypatingus, įdomius – juose sumontuotos amerikiečių ir rusų sistemos, taigi jie susisiekia su daugiau palydovų. Vadinasi, su jais galima tiksliau išmatuoti plotą“, – įspūdžiais dalinosi šiaulietis.
Įdomūs eksponatai
Parodoje galima apžiūrėti ir itin įdomius eksponatus. Antai Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos inžinierius Leonas Tamulevičius atvežė jo paties atkurtą, lietuvių prieš Pirmąjį pasaulinį karą išrastą ir sukurtą aštuonratę važiuoklę – šiuolaikinės medkirtės ir medvežės pirmtakę.
O štai Šiaulių universiteto bei „Aušros“ muziejaus bendradarbė Birutė Salatkienė parodos lankytojus supažindina su jos pačios darytais medžio tošies kibirėliais, kokius mūsų protėviai naudojo IV–VIII amžiuose. „Greta Šiaulių yra Lieporių kapinynas ir senovinė gyvenvietė. Joje buvo aptikti penki senoviniai šuliniai, o juose – nuskendę ir gerai išsilaikę liepos žievės kibirėliai. Nenešė jais vandens, o tiktai sėmė. Mat šulinio konstrukcijos medinės, nepasisemsi moliniu puodu, nes suduš. Rastų kibirėlių talpa apie 9 litrus, kai būna išbrinkęs, juo vandenį gali nunešti apie kelis šimtus metrų“, – pasakojo moteris, tošinius kibirėlius gaminanti jau penkiolika metų.
Parodos lankytojai gali susipažinti ir su gyvu eksponatu – škudžių veislės avimis. Jas miškininkai neretai pavadina gyvąja krūmapjove. Paleistos į krūmynus ar menkaverčius medelynus, jos „nurenka“ iki metro aukščio šakas, o plonesnius krūmus nugraužia iki pat šaknų. Taigi nereikia net krūmapjovės.
Paroda „Baltijos miškai“ veiks dar dvi dienas.
