Tyrimui atlikti - 4 daiktai
Perdirbimui išsirinkome keturis daiktus, kurie morališkai paseno ir susidėvėjo – virdulį, nebeveikiantį nešiojamąjį kompiuterį, vienkartinį fotoaparatą ir elektrinį epiliatorių.
Apsiginklavę slapta kamera nuvykome į Šiaurės miestelyje įsikūrusius šešis tinklus – buitine technika prekiaujantį „Sohos“ bei „Topo centrą“, prekybcentrius „Hyper Rimi“, „Norfa“ „Iki“ ir „Senukus“.
Pirmąjį į „trasą“ paleidome nešiojamąjį kompiuterį. „Sohos“ centro darbuotojai neslėpė nuostabos, tačiau daikto priimti neatsisakė: „Jūs, ko gero, būsite pirmoji, tas dalykas dar visai naujovė“, - neslėpdamas šypsenos sakė vienas iš darbuotojų. Jis kurį laiką kompiuterį dar pavartė rankose, o išgirdęs klausimą, ar šis bus utilizuotas tinkamai ir nekeliaus į šiukšliadėžę – patikino, kad taip tikrai nebus.
Virdulys priimtas tik iš antro karto
Kitą utilizuoti norimą daiktą – virdulį - pabandėme nemokamai priduoti į „Hyper Rimi“. Informacijos skyriaus darbuotoja purtė galvą gindamasi, kad dirba pirmą dieną ir nieko apie šią įstatymo naujovę nežinanti. Ji telefonu susisiekė su kita salės darbuotoja, tačiau ir po skambučio seną virdulį priimti atsisakė.
Kitokios reakcijos sulaukėme su tuo pačiu virduliu kreipęsi į buitinės technikos parduotuvę „Topo centras“. Ten dirbanti moteris patarė virdulį nešti į sandėlį. Jokių popierių darbuotojai pildyti neprašė, tačiau patikino, kad virdulys keliaus į Kauną, pas įmonę, kuri specializuojasi elektronikos atliekų perdirbime.
Fotoaparatui ir epiliatoriui – specialios dėžės
Į prekybos tinklą „Norfa“ užsukome su senu fotoaparatu. Informacijos skyriaus darbuotoja iš pradžių nukreipė pas apsaugą. Iš būdelės išlindusi apsaugininkė teigė, kad tokias atliekas turėtume mesti į specialią dėžę ir vėl ranka nukreipė sugrįžti prie informacijos skyriaus. Ten pastebėjome elementams skirtą nedidelę žalią dėžutę su specialiais užrašais, kad šios atliekos yra saugiai perdirbamos. Tačiau dėžutės landa fotoaparatui buvo per maža.
Sunkiai sekėsi priduoti ir elektrinį epiliatorių. Šiaurės miestelyje įsikurusiame „Iki“ centre prie informacijos skyriaus radome elementams skirtą specialią dėžutę, bet atsargumo dėlei dar perklausėme skyriaus darbuotojos, ar galime ten palikti ir epiliatorių. Moteris teigė, kad dėžė skirta tik elementams ir kitokių prietaisų parduotuvė nepriima. Ji pakvietė administracijos vieną darbuotojų, kuris patarė mums daiktą priduoti į „Eko tašką“. „Bet mes girdėjome, kad smulkią elektronikos įrangą turi priimti ir prekybos tinklai“, - dar bandėme priminti, tačiau jaunas vyrukas nebuvo linkęs ilgai ta tema diskutuoti. „Nežinau kaip kitose parduotuvėse, bet šioje mes tokių daiktų nepriimame“, - trumpai atsakė jis.
Ką gi – beliko epiliatorių pabandyti priduoti į „Senukų“ prekybos tinklą. Prie durų iškart pastebėjome net kelias elektronikos prekėms skirtas dėžes – vieną mažesnę elementams, o šalia kitą – didesnę. Žvilgtelėjus jos vidun – pamatėme, kad ten jau priduota nemažai kitokios smulkios buities ir elektros technikos. Ten saugiai palikome ir saviškį epiliatorių.
Iš šešių tyrime dalyvavusių prekybos vietų, keturiose mūsų norimus priduoti daiktus priėmė, „Rimi“ ir „Iki“ tinkluose tai padaryti atsisakyta.
Siūlome pasižiūrėti sutrumpintą vaizdo įrašą, kaip vyko senų elektros prietaisų „pridavimas“:
„Norfos“ atstovas: paprasčiau sugedusį prietaisą išmesti į šiukšlių dėžę nei nešti priduoti
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis patvirtino, kad senus nenaudojamus buities ir elektros prietaisus tinklas priima visose savo parduotuvėse. Priimama net ir tokia technika, kuri nebuvo įsigyta „Norfos“ tinkluose.
„Tokia galimybė yra visose parduotuvėse, visose yra iškabinti informaciniai skelbimai, yra speciali kasa, tai ta pati kasa, kur galima priduoti baterijas, - vardijo D. Ryliškis.
Jo teigimu, nors baterijų pridavimo procesas yra įsivažiavęs, žmonės jų priduoda sąlyginai daug, to pasakyti apie kitą smulkią seną buitinę ir elektros techniką negalima – žmonės ją neša vangiai.
„Manau, kad labiausiai trūksta noro, nes tai yra atliekų rūšiavimas. Taip kaip žmonės nelabai mėgsta rūšiuoti visų kitų šiukšlių, lygiai tas pats yra ir čia. Paprasčiau sugedusį, netinkamą prietaisą išmesti į šiukšlių dėžę nei nunešti į prekybos centrą“, - svarstė pašnekovas. Kiek vis dėlto buvo tokių, kurie ryžosi seną techniką atnešti nemokamai priduoti į prekybos tinklo parduotuves, D. Ryliškis teigė neskaičiavęs, tokių atvejų būta tik vienetai.
„Rimi“ atstovė: žmonėms trūksta informacijos
Prekybos tinklo „Rimi” atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė patikino, kad tinklo parduotuvės laikosi įstatymo ir smulkią techniką priimdavusios ir anksčiau, dar prieš įsigaliojant griežtesnei nuostatai.
„Esame organizavę tam tikras akcijas, kad žmonės tiesiog atneštų seną techniką ir mes ją supirkdavome dar tada, kai tai nebuvo pagal įstatymą privaloma. Žmonės tai daro pakankamai vangiai“, - atkreipė dėmesį R. Stanaitytė Česnulienė.
„Tai yra informacijos trūkumas, žmonės nežino, kad tai gali daryti. Prieš keletą metų, kai pradėjome surinkinėti baterijas, atsimenu, kad reikėjo organizuoti visokių akcijų ir atrakcijų, kad žmonės neštų ir atiduotų baterijas, kad padėtų ir sau, ir gamtai. Bet ir dabar dar ne visi žino“, - sakė „Rimi“ atstovė. Anot jos, baterijas dabar žmonės neša pakankamai aktyviai, tinkle dar surenkamos ir perdegusios lemputės, jų pridavėjų mažiau, tačiau mažiausia dėmesio kol kas susilaukia būtent smulki buitinė ir elektros technika. „Matyt viskam reikia laiko“, - pastebi R. Stanaitytė -Česnulienė.
Ji sako, kad vasarą šiai naujovei platinti buvo organizuotos specialios akcijos, kurių metu buvo pastatytos dėžės prie parduotuvių automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriuose gyventojai galėjo palikti seną nenaudojamą techniką.
„Raginome žmones tai daryti ir per savivaldybes. Tai nebuvo vienkartinė akcija, keliavome per miestus ir platinome tokią žinią, nes kai kuriems žmonėms dar apskritai neįprasta, kad tokį daiktą reikia ne išmesti, o tiesiog kažkur padėti, kad jis būtų perdirbtas“, - minėjo „Rimi“ atstovė.
„Maxima“ atstovė: šaldytuvų žmonės neneša, tačiau atkeliauja virdulių ir lygintuvų
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovės Renatos Saulytės teigimu, sausį įsigaliojusioms naujovėms tinklas ruošėsi iš anksto – visos parduotuvės buvo įspėtos, kad keičiasi tvarka ir reikės laikytis naujų taisyklių.
„Visų pirma mūsų darbuotojai buvo supažindinti su įstatymu. Antra, mūsų parduotuvėse buvo arba pastatytos dėžės, arba informacijos skyriaus darbuotojai informuoti, kad dabar kiekvienas, užsukęs į parduotuvę klientas ir atnešęs smulkią buitinę techniką, jeigu mes ja prekiaujame, gali atiduoti ją nemokamai, o mes privalome priimti ir priimame“, - sakė R. Saulytė.
Tinklo atstovė teigė, kad gyventojų, priduodančių smulkią techniką, netrūksta – daugiausiai priduodami smulkūs daiktai – virduliai, lygintuvai, plaukų džiovintuvai, barzdaskutės.
„Kad atneštų šaldytuvą prie didžiųjų „Maxima“ tinklų, nebuvo, bet ten, kur prekiaujame šaldytuvais ar televizoriais, mes juos tikrai priimsime, tereikia kreiptis į informacijos skyriaus darbuotojus“, - žadėjo R. Saulytė.
„Šiais metais galime pasakyti tik tokius pastebėjimus, kad pasikeitus įstatymui, neša smulkios buitinės technikos tikrai daugiau“, - situaciją komentavo „,Maxima“ tinklo komunikacijos vadovė.
Moteris minėjo, kad bendradarbiaujant su Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA) rengiamas maketas naujų konteinerių, kurie stovės tinklo parduotuvėse ir kuriuose gyventojai galės palikti smulkius senus buitinius prietaisus.
„Bus didžiuliai konteineriai, kuriuos pastatysime pačioje parduotuvėje. Jie bus dar išvaizdesni negu dabar mūsų turimos dėžutės, skirtos elektronikos prietaisams surinkti. Kiek žinau, tokie konteineriai stovės ne tik mūsų parduotuvėse, bet ir kitose prekybos vietose, kurios bendradarbiauja su EEPA ir kai visi konteineriai bus vienodi, galbūt dar daugiau žmonių paragins ir paskatins (nešti buitinius prietaisus perdirbimui – red. past).“, - vylėsi R. Saulytė.
Planuojama, kad tokie nauji vienodi konteineriai įvairiose prekybos vietose gali atsirasti artimiausiu metu - po mėnesio ar kelių.
Aplinkos ministerijos pozicija: už įstatymo nepaisymą – bus taikomos ir baudos
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė GRYNAS.lt sakė, kad buities ir elektros įrangos platintojams yra taikoma pareiga priimti senus prietaisus jų pardavimo ir platinimo vietose.
„Jeigu kalbėtume konkrečiai apie prekybos tinklus, tikrai nelogiška galvoti, kad parduotuvės, kuriose neparduodama elektroninė įranga turėtų pareigą priimti seną įrangą. Platintojas yra sutapatinamas su platinimo vieta ir jeigu ten įranga parduodama arba platinama, tada ir taikoma tokia pareiga“, - įstatymo niuansus paaiškino ministerijos atstovė.
R. Radavičienės teigimu, esminis pasikeitimas, kuris įvyko nuo šių metų sausio 1 -osios dienos tas, kad anksčiau platintojas turėjo pareigą priimti tik tas atliekas ir tiek vienetų, kiek naujų gaminių vartotojas pirko, o dabar tai jis privalo daryti net ir vartotojui nieko neįsigyjant.
Tais atvejais, kai vartotojo atneštas senas elektronikos atliekas platintojas atsisako priimti, jam gresia bauda. Vartotojai apie tokius atvejus turėtų pranešti regionio aplinkos apsaugos departamentams, kurių teritorijoje yra konkreti prekybos vieta.
Jos žiniomis, naujove priduoti seną buities ir elektros įrangą į prekybos centrus gyventojai naudojasi. Prie didžiausių prekybos tinklų dažnai galima išvysti lauke pastatytus didelius konteinerius, kuriuose yra galimybė atliekas palikti. R. Radavičienė sako, kad patys platintojai yra suinteresuoti atliekas priimti ir perdirbti: „Anksčiau buvo tokia praktika, kad jie parduodavo šaldytuvą, ar skalbyklę ir tada duodavo pirkėjui vizitinę kortelę kažkokio atliekų tvarkytojo, kuris galėtų priimti atliekas. Dabar jie tas atliekas savo noru pasiima dėl tų užduočių, kurios yra keliamos gamintojams ir importuotojams, dėl kiekių, būtinų toms užduotims įvykdyti“, - samprotavo R. Radavičienė.
Ji teigė, kad informacijos sklaida visuomenėje dėl galimybės seną buities ir elektros įrangą nemokamai priduoti į tinklus, kurie ja prekiauja, vyksta. Tuo užsiima ne tik ministerijos darbuotojai, bet turėtų aktyviai įsitraukti ir patys platintojai. „Platintojai yra įpareigoti visur savo pardavimo vietose tokią informaciją skelbti. Už informacijos nepaskelbimą irgi taikytina atsakomybė“, - sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja.
