Už klimato politiką atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Turėtume stengtis visų pirma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip dviem laipsniais ir išvengtume pavojingos klimato kaitos. Tačiau Europoje vis akivaizdžiau matome neigiamus klimato kaitos padarinius. Vienas pagrindinių Europos teritorinės plėtros uždavinių – prisitaikyti prie šių pokyčių. Mūsų strategija padės Europos sprendimų priėmėjams pasirinkti geriausius ir piliečiams naudingiausius sprendimus, kurie skatintų ekonomikos augimą bei užimtumą ir ateityje padėtų išvengti skaudžiausių netekčių – žmonių gyvybių, taip pat didelių ekonominių nuostolių ir žalos aplinkai.“
Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Gaivalinių ir antropogeninių nelaimių vis daugėja, tačiau dar ne iki galo išnaudotas draudimo sektoriaus potencialas apdrausti nuo tokių nelaimių. Reikia apsvarstyti, kokiomis Europos lygmens priemonėmis būtų galima užpildyti draudimo spragas, kokių reikėtų imtis prevencinių priemonių ir kaip paskatinti piliečių bei įmonių sąmoningumą. Paskelbę žaliąją knygą ne tik pradėsime svarbios diskusijos šiais klausimais, bet ir daugiau sužinosime apie situaciją skirtingose valstybėse narėse.“
Už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakinga Europos Komisijos narė Kristalina Georgieva sakė: „Tinkama draudimo politika gali būti kaip rinkos priemonė – atgrasyti nuo rizikingo elgesio ir paskatinti priimant ekonominius bei finansinius sprendimus atsižvelgti į riziką ir apsisaugoti nuo galimo nelaimių poveikio.“
Trys pagrindiniai strategijos uždaviniai
- Skatinti valstybes nares veikti. Komisija skatins visas valstybes nares parengti išsamias prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas (kol kas jas turi tik 15 valstybių narių) ir finansiškai padės stiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus bei vykdyti kitus prisitaikymo veiksmus. Prisitaikyti prie klimato kaitos bus skatinama ir miestų lygmeniu atitinkama savanoriška kampanija, pagrįsta Merų pakto iniciatyva.
- ES veiklos atsparumas klimato kaitos poveikiui bus skatinamas prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus integruojant į pažeidžiamų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos, politiką; didinant Europos infrastruktūros atsparumą ir skatinant draustis nuo gaivalinių ir antropogeninių nelaimių.
- Geresni žiniomis grįsti sprendimai galės būti priimami užpildžius žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos spragas ir toliau kuriant Europos prisitaikymo prie klimato kaitos informacijos portalą („Climate-ADAPT“), kuriame bus pateikiama visa susijusi informacija apie visą Europą.
Daugiau darbo vietų, mažiau išlaidų
Strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama nebrangiems, ekonomikai ir klimatui naudingiems prisitaikymo prie klimato kaitos būdams, kurių verta imtis dėl daugelio priežasčių. Laikantis strategijos ekonomika augs tvariai, investicijos bus daromos atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, bus kuriamos naujos darbo vietos, ypač statybų, vandentvarkos, draudimo, žemės ūkio technologijų ir ekosistemų valdymo srityse.
Atlikus numatomų išlaidų ir naudos analizę paaiškėjo, kad kiekvienas apsaugai nuo potvynių išleistas euras padės sutaupyti šešis eurus, nes bus atitinkamai išvengta nuostolių. 1980–2011 m. per potvynius žuvo 2 500 žmonių, nukentėjo 5,5 mln. žmonių, o ekonominiai nuostoliai siekė daugiau kaip 90 mlrd. eurų. Apskaičiuota, kad, nesiimant prisitaikymo veiksmų, 2020 m. dėl klimato kaitos poveikio kasmet ES bus patiriama 100 mlrd. eurų nuostolių, o 2050 m. jie išaugs iki 250 mlrd. eurų.
Žalioji knyga dėl nelaimių draudimo
Kaip ir daugelyje kitų pasaulio regionų, Europos Sąjungoje yra kone visų tipų gaivalinių nelaimių rizika. Dėl jų kasmet ne tik žūsta žmonės, bet ir patiriama milijonų eurų vertės ekonominių nuostolių, neigiamai veikiančių ekonomikos stabilumą ir augimą. Nelaimių poveikis gali išplisti į kaimynines valstybes, kartais apimti didžiules jų teritorijas. Net jei didžiųjų nelaimių nuostoliai patiriami nedidelėje teritorijoje, netinkama draudimo apsauga pavienei valstybei narei reiškia didelę fiskalinę naštą, galinčią sukelti tiek vidaus, tiek išorinį nestabilumą. Todėl tai aktuali tema visiems Europos Sąjungos piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms.
Žaliojoje knygoje iškeliama klausimų dėl nelaimių draudimo priemonių tinkamumo ir pakankamumo. Taip siekiama atkreipti dėmesį į šiuos klausimus ir įvertinti, ar derėtų imtis ES lygmens veiksmų ir ar jie būtų pagrįsti siekiant gerinti nelaimių draudimo rinkos veikimą Europos Sąjungoje. Konsultacijų procesas taip pat padės išplėsti žinių bazę, skatinti naudotis draudimu kaip nelaimių valdymo priemone ir apskritai skatinti nelaimių prevencijos ir mažinimo kultūrą.
Tolesni veiksmai
Komunikatas dėl prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos skirtas kitoms ES institucijoms, tad laukiama jų nuomonių. Balandžio 29 d. Briuselyje rengiama suinteresuotųjų šalių konferencija strategijai aptarti.
Konsultacijos dėl žaliosios knygos vyks iki 2013 m. birželio 30 d. Išnagrinėjusi gautus atsakymus Komisija nuspręs dėl tinkamiausių tolesnių veiksmų, kurių forma gali būti įvairi - teisės aktas arba ne teisėkūros priemonė.
Pagrindiniai faktai
Europos klimatas šyla sparčiau negu kitose pasaulio dalyse – per pastarąjį dešimtmetį Europos žemės temperatūra pakilo vidutiniškai 1,3 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, o pasaulio klimatas sušilo 0,8 laipsnio. Klimato kaitos poveikis priklauso nuo klimatinių, geografinių ir socialinių bei ekonominių sąlygų, tačiau jį patiria visos valstybės narės. Pagausėjo tam tikrų ekstremalių oro sąlygų. Pavyzdžiui, pietų ir vidurio Europoje padažnėjo karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros. Prognozuojama, kad šiaurės ir šiaurės rytų Europoje pagausės kritulių ir potvynių, o pakrantėse taip pat padidės potvynių ir erozijos rizika. Tikėtina, kad dėl tokių įvykių padažnėjimo išaugs ir nelaimių mastas, tad neišvengiamai didės ekonominiai nuostoliai, visuomenės sveikatos problemos ir mirtingumas.
Pažeidžiamiausios Europos vietos – Viduržemio jūros baseinas, kalnuotos vietovės, tankiai gyvenamos salpos, pakrančių zonos, atokiausi regionai ir Arktis. Be to, trys ketvirtadaliai europiečių gyvena miestuose, kuriuos gali paveikti karščio bangos, potvyniai ar jūros lygio kilimas.
