Aplinkosaugos pažeidėjų nepriims

Asmens teistumas bus tikrinamas per paskutinius 10 metų, o nuobaudos už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, žvejybą, reikalavimų pažeidimus, žmogus turės būti negavęs per paskutinius trejus metus. Šie pakeitimai, anot Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktoriaus Rolando Masilevičiaus, įvesti siekiant apsisaugoti nuo buvusių brakonierių, kuriems pažymėjimai buvo reikalingi ir toliau vykdyti savo neteisėtą veiklą. Tokių atvejų, anot pašnekovo, anksčiau iš tiesų yra pasitaikę.

„Truputėlį sugriežtinamas buvimas neetatiniu inspektoriumi, - komentuodamas įvestus pasikeitimus sakė R. Masilevičius. - Įvedami apribojimai, kad žmogus nebūtų padaręs aplinkosauginių pažeidimų. Buvo prielaidos ir tam tikra informacija, kad pažeidėjai stengdavosi gauti pažymėjimus, kad toliau darytų pažeidimus. Ministerija priėmė sprendimą, kad šitą dalyką reikėtų apriboti. Kitas dalykas, kuris sugriežtinamas – pažymėjimas nėra tik ženklelis, kuris duoda teises, bet primena ir apie pareigas. Sugriežtinama inspektorių atsiskaitomybė – jeigu jau gavai pažymėjimą, tam tikrus įgaliojimus, nereikėtų tos veiklos užmiršti ir ją vykdyti: sudalyvauti reiduose, pateikinėti informaciją, surašyti protokolus“.
R. Masilevičius
Žmogus dažnai su savo transportu važiuoja, renka informaciją, stebi aplinką – patiria tiesiogines išlaidas. Vien tik žmogaus gero noro saugoti gamtą neužtenka, būtų gražu, kad ir kompensacinė sistema būtų truputį didesnė.

Jeigu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius gavo pažymėjimą ir per metus nesudalyvavo nei viename reide, nepateikė jokios naudingos informacijos, bent jau Vilniaus RAAD galioja nerašyta taisyklė tokiam inspektoriui kitiems metams jo įgaliojimų nepratęsti.

„Kur yra teisė, yra ir pareigos. Šiemet norima čia didesnį akcentą sudėti. Jeigu jau žmogus nusprendžia būti inspektoriumi, turėtų tą ir daryti“, - svarstė R. Masilevičius.

Geriausiems – skiriamos premijos

Dar vienas pakeitimas, kuris įvedamas nuo šių metų – neetatinių inspektorių priėmimo dažnumas. Jei anksčiau inspektoriai buvo priimami du kartus per metus, dabar įvesta nuostata, kad kai susirenka bent 10 norinčiųjų prašymų, departamentas organizuoja minimalų tų žmonių apmokymą ir įvykdo jų priėmimo procedūras. Iš viso pernai Vilniaus RAAD dirbo apie 100 neetatinių inspektorių.

Neetatiniams inspektoriams už jų darbą nėra apmokama, nes jie veikia savanorystės pagrindais. Tarp dažniausiai minimų argumentų, kodėl žmonės nori dirbti šį darbą, minimas moralinis pasitenkinimas, neabejingumas gamtos niokojimui ir noras prisidėti prie jos saugojimo.

Kaip pabrėžė R. Masilevičius, tikrai gerai savo pareigas atliekantiems savanoriams metų gale būna skiriamos premijos. Jos siekia iki 1 tūkst. litų žmogui, iš viso premijų fondui pernai buvo skirta 10 tūkst. litų.

Premijos, anot pašnekovo, skiriamos tiems, kurie aktyviai dalyvavo gamtos inspekcijos veikloje, į įvykio vietą vyko savo transportu ir kartais vardan gamtos gerovės aukodavo savo asmeninį poilsį.


Inspektoriaus saugumas – pirmoje vietoje

Vilniaus RAAD vadovo teigimu, per neetatinių gamtos apsaugos inspektorių apmokymus akcentuojama, kad žmogaus saugumas yra pirmoje vietoje, todėl atliekant patikrinimą pirma būtina įvertinti kylančias grėsmes. Brakonieriai dažnai būna ne tik agresyvūs ir pikti, bet ir ginkluoti. 

„Reidų, susijusių su medžioklės organizavimu, neetatinis inspektorius vienas neturi teisės vykdyti. Tai dažniausiai daroma su etatinių inspektorių pagalba. Tačiau visą laiką gali susiklostyti aplinkybės, kai žmogus, turintis neetatinio inspektoriaus pažymėjimą, atsidurs situacijoje, kurioje vykdomas brakonieriavimas su ginklu. Tokiu atveju visada yra prašymas skambinti etatiniams inspektoriams – pačiam nesiimti veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti tiesioginę grėsmę“, - sakė R. Masilevičius.
R. Masilevičius
Buvo prielaidos ir tam tikra informacija, kad pažeidėjai stengdavosi gauti pažymėjimus, kad toliau darytų pažeidimus. Ministerija priėmė sprendimą, kad šitą dalyką reikėtų apriboti.

Paklaustas, kaip ateityje galėtų būti tobulinama neetatinių gamtos apsaugos inspektorių priėmimo sistema, pašnekovas svarstė, kad galėtų būti didinamos ir tos pačios paskatinamosios premijos už gerą darbą: „Žmogus dažnai su savo transportu važiuoja, renka informaciją, stebi aplinką – patiria tiesiogines išlaidas. Vien tik žmogaus gero noro saugoti gamtą neužtenka, būtų gražu, kad ir kompensacinė sistema būtų truputį didesnė“.

Nors tokių lėšų kol kas trūksta, R. Masilevičius tikino, kad žmonių pagalba etatiniams gamtos inspektoriams labai svarbi – ne tik dėl to, kad savanoriai inspektoriai padeda sugauti daugiau pažeidėjų, bet ir jiems organizuojami apmokymai prisideda prie bendros aplinkosauginio išprūsimo visuomenėje plėtros.

GRYNAS.lt primena, kad asmenys, norintys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais turi užpildyti specialią prašymo formą, kurią galima rasti čia. Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, išaiškinęs aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, apie jį etatiniams pareigūnams privalo pranešti ne vėliau kaip per 1 darbo dieną.