Naftos ištekliai ant išsekimo ribos
GRYNAS.LT konferencijoje dalyvavęs mokslininkas su skaitytojais sutiko pasidalinti savo pamąstymais apie žemę, jos išteklius, problemas, kurias reikia spręsti ir daugelį kitų aspektų.
Jo teigimu, nauji telkiniai ieškomi tik mažu mastu ir tik prie senų telkinių. Taigi galima sakyti vyksta tik „savotiškas prižvalgymas“.
„Valstybei nauda ta, kad mokami mokesčiai už pačią naudingą iškaseną, o taip pat ir pelno mokesčio dalis. Valstybės biudžetas iš tų mokesčių yra gavęs ne vieną šimtą milijonų litų. Turint omenyje, kad valstybė prie gavybos mažai kuo prisideda, tai lėšos tikrai naudingos“, - atsakydamas į skaitytojo klausimą sakė geologas.
Vandens – sočiai iki šimtmečio pabaigos
Kitas skaitytojas geologo teiravosi, ar jis pritariantis šiandien paskelbtame straipsnyje apie Lietuvos gamtos turtus išsakytai Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus minčiai, kad esame gamtos ištekliais turtinga šalis.
„Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos statistikos departamento duomenis, tai pamatytumėme, kad Žemės gelmių turtų telkiniai sudaro beveik pusę Lietuvos nacionalinio turto. Visų šių įvertintų išteklių yra 63 mlrd. litų. Kitas klausimas, kodėl tie ištekliai, kurie yra ištirti, apskaičiuoti ir kokybiškai įvertinti nėra panaudojami?“- retorinį klausimą kėlė V. Baltrūnas.
Jis vardijo, kad šiandien iš Lietuvoje esančių 18 tipų naudingųjų iškasenų naudojamos tik 9: dolomitas, klintys, žvyras, smėlis, molis, opoka, geriamas požeminis vanduo ir kt. Išžvalgyto vandens vertė, anot geologo, yra apie 20 mlrd. litų. „Jo turime sočiai iki šimtmečio galo. Jis irgi nėra intensyviai naudojamas. Visa tai susiję su menku pramonės potencialu“, - sakė V. Baltrūnas.
Lietuva – turtinga statybinėmis medžiagomis
Skaitytojas Tadas prisiminė, jog kažkada kvarcinis smėlis buvo viena labiausiai vertinamų Lietuvos naudingųjų iškasenų – tarsi šalies vizitinė kortelė. Skaitytojas norėjo sužinoti, ar toks smėlis vis dar išgaunamas, kokia jo vertė.
„Kvarcinis smėlis Lietuvoje yra randamas Anykščių rajone, jo niekur kitur nėra. Šie ištekliai yra labai vertintini, todėl labai taupiai naudojami. Šiuo metu jo gavyba yra sumažėjusi, kadangi bankrutavo Panevėžio „Ekranas“ (televizorių gamyklai kvarcinio smėlio reikėjo kineskopams gaminti, - red. past.), tačiau gavyba vyksta ir pagrindinis karjeras kasdien dirba. Kaimyninės valstybės tokio smėlio neturi ir linkusios jį atsivežti iš Lietuvos. Kvarcinis smėlis daugiausiai naudojamas stiklo, krištolo gamybai, dėl to jo paklausa ir nėra labai didelė“, - paaiškino geologas.
Berku pasivadinęs skaitytojas geologo klausė, kokios naudingosios iškasenos laikomos vertingiausiomis ir gavo tokį mokslininko atsakymą: „Į tokį klausimą man studentai visada vardija: auksas, deimantai, nafta. Tenka jiems priminti, kad vertingiausias resursas - geriamas požeminis vanduo. Be jo neišgyventume ir jokios kitos brangenybės mūsų neišgelbėtų. Šiaip Lietuva yra turtinga įprastinėmis statybinėmis medžiagomis. Tai sudaro geras sąlygas statybos pramonei, kelių tiesimui, vandens tiekimui ir pan.“
Potencialas neišnaudojamas
Geologas, atsakydamas į dar vieną skaitytojos klausimą, ar tai, kad Lietuva praktiškai neturi naudingųjų iškasenų nėra sovietmečiu sukurtas mitas, buvo linkęs šiek tiek su tuo sutikti:
„Naudingųjų iškasenų Lietuvoje yra gana daug, tik jos mums pasidariusios įprastinėmis ir mes jų nevertiname. Tai, kad eksploatuojama mažesnė pusė turimų išteklių (išskyrus naftą) rodo mūsų verslo neveiklumą, o iš kitos pusės įvairių biurokratinių trukdžių buvimą pasinaudoti gelmių turtais“, - svarstė V. Baltrūnas.
„Jie norėtų, kad visa tai būtų integruota į vieną techninį projektą ir jo patvirtinimą. Labai didelę problemą statybinių medžiagų gavybai kelia išteklių, kurie yra apaugę mišku, eksploatavimas. Žinome, kad 32 proc. Lietuvos teritorijos dengia miškai, o detaliai išžvalgytų naudingų iškasenų telkiniai sudaro tik 1,3 proc. teritorijos. Verslininkai pergyvena, kad kasdienis gan gausus miško kirtimas negali būti nukreiptas į naudingų iškasenų telkinių atidengimą. Pati naudingosios iškasenos gavyba apskritai yra trumpalaikė ir išeksploatuotą vietą visada galima vėl užsodinti mišku“, - sakė V. Baltrūnas.
Mokslininkas, klausiamas apie geležies rūdos išteklius Lietuvoje ir jų eksploatavimą sakė, kad Lietuvoje geležies rūdos telkinys yra nustatytas Varėnas rajone pusės kilometro gylyje. Klodo storis maždaug toks, koks TV bokšto Vilniuje aukštis - daugiau 300 metrų. „Šioje geležies rūdoje yra apie 70 proc. geležies, taip pat titano, vanadžio, kitų metalų. Tačiau ekonominis ir ekologinis vertinimas nebuvo palankus šios geležies rūdos eksploatavimui, tad klausimas atidėtas ateičiai“, - užbaigdamas konferenciją į skaitytojo klausimą skubėjo atsakyti GRYNAS.lt svečias.
