Plastikas ir stiklas už centus keliauja į supirkimo punktus. Tačiau kol vieni keiksnoja „aukso gyslą“ atradusius benamius, kiti teigia, kad bendram tikslui, kitaip tariant, rūšiavimo skatinimui, tinka visos priemonės.
Šiukšles saugosime spynomis ar požeminiais konteineriais?
Bendrovė „VSA Vilnius“, daliai sostinės gyventojų teikianti atliekų išvežimo paslaugas, giria pusiau požeminius konteinerius. Jie, esą, tarp eilės kitų, gali išspręsti ir asocialių „rūšiuotojų“ problemą. Kadangi tokių konteinerių talpa gali būti didesnė, o kvapai iš talpų nesklinda, jie gali būti išvežami rečiau. Taip mažėja atliekų tvarkymo kaštai – sąskaitos už atliekų išvežima sumažinamos apie 15 proc.
Žinoma, tokie konteineriai turi ir minusų – reikia iškasti tam tikrą plotą daugiabučio kieme. Dėl to reikalaujama gauti gerokai daugiau leidimų iš atitinkamų institucijų, netgi statybos leidimą.
Pakuočių atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Gintaras Varnas teigė, jog organizacija nėra skaičiavusi, ar tokia investicija kaip požeminiai konteineriai būtų racionali.
„Neturime pozicijos, kurie konteineriai būtų geresni. Žinome tik tiek, kad jie keletą kartų brangesni. Vadinasi, labai brangūs, - svarstė G. Varnas. - Kol kas jų yra labai nedaug. O dėl asocialių asmenų, šią problemą sukuria supirkimo sistema. Iš tiesų nėra didelio skirtumo, ar tai požeminis, ar ne požeminis konteineris: esu girdėjęs, kad įlenda (asocialūs asmenys, - red. past.) ir į požeminius konteinerius, arba stovi prie jų, laukia žmonių ir rėkia: „Nemeskit, duokit man!“. Norės, įlįs visur. Konteinerį gali apsaugoti visokiomis spynomis, pastatyti sargą, bet visa tai kainuos vartotojui“.
Dėl konteinerių tipų sprendžia savivaldybės
Atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė teigė, jog pusiau požeminiai konteineriai be abejonės leidžia sumažinti atliekų tvarkymo kaštus.
„Kitas dalykas – saugumas. Jei Suomija ar kitos šalys neturi tokios problemos, kai žmonės traukia šiukšles iš konteinerių, tai Lietuvoje ta problema yra. Asocialūs asmenys įvairias atliekas iškrapšto iš konteinerių ir priteršia aplinką. Pusiau požeminiai konteineriai tokią problemą išsprendžia. Šie konteineriai patogūs tiek vežėjams, tiek gyventojams. Vežėjams reikia rečiau atvažiuoti, nes į tokį konteinerį telpa daugiau atliekų, o gyventojams naudinga, kad konteineris neužima parkavimo vietų“, - naujoviškų konteinerių pliusus vardijo J. Petrauskienė.
Ji pabrėžė, jog tokiems konteineriams netaikomi didesni išvežimo įkainiai, tiesiog prašoma ilgesniam laikotarpiui pasirašyti sutartį su atliekas išvežančia bendrove.
Šiuo metu pusiau požeminius konteinerius kai kurie naujų namų statytojai renkasi statyti naujuose rajonuose. Senuose rajonuose reikia bendrijos ar daugiabučio administratoriaus noro ir toks konteineris gali atsirasti kieme.
Dideliam daugiabučiui, neturinčiam kokių nors specifinių poreikių, sudėtingo privažiavimo, atliekų išvežimas įsirengus pusiau požeminį konteinerį nebrangsta.
Kokio tipo konteineriai stovės Jūsų mieste? Šį klausimą sprendžia kiekvieno miesto ar rajono savivaldybė.
Štai Druskininkuose nuspręsta plėtoti pusiau požeminių konteinerių sistemą, kad ji pamažu pakeistų įprastinius konteinerius.
„Klaipėda šiuo metu išbando ne tik pusiau požeminius, bet ir visiškai požeminius konteinerius. Jiems savo produkciją demonstruoja, berods 7 tiekėjai ir šių metų pabaigoje savivaldybė atsirinks jiems tinkamiausią sprendimą. Vilniuje mes siūlome tokį sprendimą, mūsų nuomone, tinkamiems rajonams, kur kaupiasi tikrai dideli atliekų kiekiai. O Vilniaus savivaldybė yra pasakiusi, jog tai yra gera, protinga sistema, ją reikėtų plėtoti. Tačiau Vilniuje kiekvienas vežėjas sudaro sutartį su klientu tiesiogiai. Todėl tas ryšys yra šiek tiek kitoks,“ - kalbėjo J. Petrauskienė.
Griežia dantį ant supirkimo kioskų
„Gyventojas deda į jam suteiktą tarą antrines žaliavas. Ir yra žmonės, kurie iš tų tarų išima ir neša į supirkimo punktus. Raginame gyventojus rūšiuoti, tačiau atvykęs vežėjas gauna tik šiukšles ir išvartytus konteinerius. Ta nauda yra paimama ir nunešama į supirkimo punktus kažkieno rankomis... Lyg ir tos abi sistemos veikia visoje Europoje, tačiau tai netampa asocialių gyventojų pragyvenimo šaltiniu. Ar panaikinus supirkimo kioskus ta problema išsispręstų? Manau, galime teigti, kad taip. Tai bent jau sustabdytų tą konteinerių naikinimą“, - teigė „VSA Vilnius“ vadovė.
Ji teigė, jog jei jau dedame viltis į rūšiavimo konteinerių sistemos plėtrą, tai ji juda labiau link nuostolio, nei link plėtros. Konteineriai yra nuolat sulaužomi ir išplėšiami. Į jų skaičiaus didinimą investuoti tiesiog nėra prasmės.
„Ar manome, kad supirkimo kioskai yra ateitis? Sakyčiau, nelabai. Jų pasiekiamumas negali būti toks, kaip rūšiavimo konteinerių. Todėl reikėtų plėsti ir investuoti į konteinerinę sistemą. Kiek šiuo metu randame išplėštų konteinerių? Tiksliai pasakyti negaliu, bet tikrai randame juos dažnai“, - sako bendrovės „VSA Vilnius“ vadovė.
Gamintojų ir importuotojų atstovas: gamintojai finansuoja „bomžus“
Bendrovės „Žaliasis taškas“ vadovas Gintaras Varnas taip pat nerimavo dėl dvigubos rūšiavimo sistemos ir išlaidų, kurios patiriamos dėl susidariusios situacijos.
„Iki reformos gamintojams nebuvo tokios tiesioginės pareigos užtikrinti rūšiavimo sistemos finansavimo. Dabar ji yra. Dabar gamintojai tiesiog turi apmokėti konteinerinės rūšiavimo sistemos eksploatacijos kaštus. Jie laikui bėgant supranta, kad nėra prasmės išlaikyti ir supirkimo sistemos. Iš esmės už tuos pačius sutvarkytus kiekius sumokama du kartus. Konteineriuose gaunamas vis prastesnis, ar, kai kuriais atvejais – ir jokio rezultato. Tas žaliavas superka kioskai. Mes turime daug statistikos, kuri rodo, kad antrinių žaliavų supirkimas nepagerina bendro jų surinkimo, tiesiog tie kiekiai, kurie atsiduria supirkimo sistemoje yra iš konteinerių išimti, gyventojų išrūšiuoti atliekų kiekiai,“ - depozito sistemą kritikavo G. Varnas.
Jis įvertino, jog šeima per metus gali sukaupti iki 50 kilogramų stiklinės pakuotės (vienas žmogus ~20 kilogramų). Jei visą šį kiekį šeima nuneštų į supirkimo kioskus, gautų 6 litus pajamų per metus.
G. Varno nuomone akivaizdu, jog tokia suma nemotyvuoja nei rūšiuoti, nei du kartus per mėnesį tempti kupinus maišus į supirkimo punktus.
„Vilniuje supirkimo sistema „Ekotaškas“ deklaruoja superkantis 2500 tonų stiklo per metus. Tam, kad būtų surinktas toks kiekis, trečdalis visų Vilniaus šeimų turi visus panaudotus butelius atnešti priduoti. Manau, tai įrodo, kad gyventojai nesinaudoja supirkimo sistema – ja naudojasi „bomžai“.
Paradoksas, bet šiuo metu gamintojai ir importuotojai finansuoja sistemą, kuri patogi „bomžams“. Gamintojai finansuoja „bomžus“. Ir moka už stiklo ir PET butelių tvarkymą du kartus“, - teigė G. Varnas.
„Žaliojo taško“ vadovas mano, kad supirkimo sistema kenkia rūšiavimo sistemai bei didina kaštus gamintojams bei importuotojams. Tačiau jis neteigia, kad šią sistemą reikėtų aspkritai panaikinti.
„Gamintojai pamatys, kad nėra prasmės finansuoti du kartus. Manau, kad ekonominiai dėsniai viską sustatys į vietas. Tik laiko klausimas, kada jie susivoks ir liausis du kartus mokėti už tą patį rezultatą“, - prognozavo G. Varnas.
Ir supirks, ir išveš nemokamai - tik rūšiuokite
Jam atrodo, jog visos sistemos, skatinančios didesnį atliekų kiekių surinkią, yra geros.
„Manau, kad tos sistemos (rūšiavimo konteineriuose ir žaliavų, atliekų supirkimo – red. past.) gali funkcionuoti kartu. Juk anksčiau buvo superkama makulatūra. Niekuomet nebuvau prieš ekonominį skatinimą. Konfliktas kyla todėl, kad vieni nori nemokamai rinkti, kiti nori priduoti. Pagalvokime, kad kai kuriems žmonėms ir 2-3 litai yra pinigai. Pats esu matęs prie vadinamųjų „Ekotaško“ kioskelių, kaip sustoja normalūs automobiliai, normalūs žmonės atneša priduoti žaliavas. Iš tiesų supirkti yra pigiau, nei apvažiuoti ir iš visų tas atliekas surinkti nemokamai. Ir motyvuoti žmones gali tik dviem būdais: arba sumokėti, už tai, kad atnešė, arba pats atvažiuoti ir nemokamai paimti. Dabar egzistuoja tokia sistema, kad vieniems gerai, kitiems – blogai. Jei ji pasikeis, bus blogai kitiems, o pirmiesiems – gerai. Tačiau nebūtina tokiom juodom spalvom viską piešti. Svarbiausia surinkti kuo daugiau atliekų, o būdą reikia pasirinkti geriausią“, - kalbėjo GIA vadovas A. Skinulis.
Panašios nuomonės laikosi ir Pakuočių tvarkymo organizacijos vadovas Gerardas Penikas.
„Na, pažiūrėkite į statistiką, kiek buvo išplėšta konteinerių, kai atsirado tie supirkimo kioskai? Taip, vežėjai tą labai eskaluoja, tačiau iš tiesų, atsiradus supirkimo punktams, bent jau Kaune, padidėjo ir išrūšiuojamų į konteinerius atliekų kiekiai. Papildoma supirkimo sistema rūšiavimui teikia naudą. Manau, kad tas supirkimo kioskas taip pat veikia, kaip informacijos biuras. Ten gali sužinoti, kur dėti pakuotes, automobilį, įvairius skudurus, rūbus. Tai veikia kaip skatinamoji priemonė – surinkimas išauga ir pačiuose „varpeliuose“. Bet rūšiavimą reikia skatinti bet kokiais būdais – ir tuo, ir tuo. Tikrai nesutiksiu, kad viena sistema griauna kitą. Tai kaip tik skatina žmones priduoti antrines žaliavas tokiu būdu, kuris jiems priimtinesnis“, - svarstė organizacijos, organizuojančios pakuočių tvarkymą, vadovas.
Atliekų valdymo skyriaus vedėja: supirkimo sistema - tik papildoma
Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė teigė, jog atliekų supirkimo sistema veikia toli gražu ne visur – daugiausia didžiuosiuose miestuose. Pasak jos, žmonių įpročiai formuojasi lėtai, tad labai svarbu, kad antrinių žaliavų surinkimo sistema ir joje taikomos priemonės būtų ilgalaikės ir tęstinės.
„O jei vieną dieną niekas tų žaliavų nebesupirkinės? - retoriškai klausė R. Radavičienė. - Antrinių žaliavų supirkimą pradėjo privatus verslas ir, tiesą sakant, superkamos tik tos žaliavos, kurios rinkoje turi vertę. Tai jei jau superkame, supirkime viską – ir indelius nuo kečupo, ir jogurto, ir visas kitas buityje susidarančias pakuočių atliekas. Bet to niekada nebus. Todėl turime vystyti konteinerinę sistemą. Beje, gamintojai ir importuotojai taip pat turėtų pasvarstyti apie tai, kad labai daug Lietuvoje naudojamų, parduodamų pakuočių nėra perdirbamos.“
Ji taip pat pridūrė, jog gamintojai ir importuotojai, gavę pareigą finansuoti rūšiuojamų pakuočių atliekų surinkimo sistemą, turi teisę turi teisę patys spręsti, ar papildoma (antrinių žaliavų supirkimo) sistema tikrai yra efektyvi ir reikalinga. Papildančias sistemas turi teisę diegti tik gamintojai ir importuotojai. Taigi viskas - jų pačių rankose.
Verslininkai turi sudaryti sutartis su visomis Lietuvos savivaldybėmis ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą, o savivaldybės parenka atliekų tvarkytojus, vežėjus.
Paklausta apie požeminius konteinerius Atliekų valdymo skyriaus vedėja teigė, jog dėl konteinerių tipų sprendžia savivaldybės.
„Technologijos visuomet vystomos. Ir jei šiandien aš galiu pasakyti, kad taip, požeminiai konteineriai yra geras sprendimas, galbūt rytoj jau bus pristatoma dar naujesnė technologija. Konteinerių tipus, atsižvelgdamos į vietos poreikius, sąlygas, specifiką, renkasi savivaldybės, organizuojančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybė pasirinko požeminius konteinerius“, - teigė Atliekų valdymo skyriaus vedėja.
