Vasario 20 dieną, toks susitikimas vyko vienoje didžiausių - Ukmergės miškų urėdijoje.
Apie ką valstybinių miškų valdytojai bei miškų prižiūrėtojai su savininkais diskutavo, skaitytojams pateikiame išsamų reportažą.
Leidimas būtinas ne visada
„Mano sklype trys metai stovi nudžiūvęs ąžuolas. Tai jis nebeatgis. O dabar ant jo „pasikorė“ dar ir eglė. Eigulys man patarė juos iš miško išsivežti. Su kuo man suderinti?“,- susitikime pareigūnų klausė netoli Mėgučių kelis hektarus miško turintis Stanislovas Slepionka.
„Su žmona. Suderink ir vežkis“, - atsakė jam Artūras Balčius.
VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas pastebėjo, jog savininkai kartais nežino savo pagrindinių teisių. Pavyzdžiui, dabar jie pavienius sausuolius, vėjavartas bei vėjalaužas gali kirsti ir vežtis be jokio leidimo.
Be to, savininkui nereikia niekur eiti prašyti leidimo. Jis gali parašyti laišką Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra nuosavas miškas, ir jei per 14 dienų negauna neigiamo atsakymo, gali vykdyti kirtimus, kuriuos deklaravo savo rašte.
VMT teritoriniam padaliniui pateikęs pranešimą apie ketinimus kirsti mišką ir gavęs suderinimą, miško savininkas gali vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplynus kirtimus.
Taip pat be jokio leidimo - tik pateikęs pranešimą savininkas gali pasikirsti medienos savo reikmėms. Tačiau per metus ne daugiau nei 3 kietmetrius iš 1 ha ir ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.
„Mano miškas - ant Neries upės kranto. Ar galiu jo pasikirsti?“- pasitikslino vienas savininkų.
„Šiuos kirtimus miško savininkai gali vykdyti tik trečios ir ketvirtos miškų grupių miškuose. Jūsų miškas gali būti antros, o gal ir pirmos miškų grupės. Kokiai miškų grupei priskirtas jūsų miškas, galite sužinoti užsukę į mūsų teritorinius poskyrius“,- paaiškino jam A.Balčius.
„Jaunuolyne priaugo drebulių, blindžių, lazdynų. Jei išsikirsiu juos, ar nebausite?“,- nedrąsiai paklausė pagyvenęs žmogus iš salės.
„Tokiam savininkui reikia ordiną pakabinti“,- padrąsino jį miškų kontrolierių vadovas, pridurdamas, jog geras savininkas ne tik gali, bet ir privalo atlikti jaunuolyno ugdymo, retinimo bei einamuosius kirtimus. Jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų jaunuolynuose) miško savininkas gali vykdyti be leidimo ir be pranešimo apie ketinimus kirsti. O baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimams pakanka pateikti pranešimą teritoriniam miškų kontrolės poskyriui.
Kas kita, jei savininkas brandų mišką nori kirsti plynai. Tuomet būtina gauti leidimą kirsti mišką, o jeigu miškas yra didesnis kaip 3 ha dar būtinas ir miškotvarkos projektas.
Plynai pagal pateiktą pranešimą galima vykdyti tik sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atvejais.
Už neatkurtą mišką - tūkstantinės baudos
Na, o plynai iškirstą mišką būtina per 3 metus atkurti. „Jeigu mišką iškirtote 2009 metais, pernai jis jau turėjo būti atkurtas. Šįmet mūsų kontrolieriai eis ir juos tikrins“,- savininkams priminė VMT Miškų kontrolės skyriaus, Kauno teritorinio poskyrio vedėjas Voldemaras Švėgžda.
Už neatkurtą miško hektarą, jo teigimu, gresia tūkstančio litų bauda. Pareigūnui - pusantro tūkstančio. Tačiau, pasak V. Švėgždos, neatkurtų miškų pastaruoju metu pasitaiko retai. Miško atkūrimo reikalavimai dabar yra paprastesni – buvęs miškas atželia ir savaime. Dažniausia, žinoma, drebulėmis, beržais, baltalksniais, tačiau iš savininkų nebereikalaujama, kad vietoje buvusio eglyno būtinai būtų atsodintos eglės. Jo reikalas, kokias medžio rūšis jis nori turėti savo miške.
„Žinoma, - pastebėjo V.Švėgžda,- turi būti ir atitinkamas miško tankumas, ir medelių kokybė“. Reikia žiūrėti, koks tas savaiminis beržas. Jei keružis, teks jį pakeisti kitu.
Taip pat nėra ko tikėtis, kad tinkamai miškas atžels nederlingose augavietėse. Tačiau Ukmergės rajone tai nėra itin aktualu – žemė čia pakankamai drėgna ir derlinga. Problema kita: derlingoje žemėje pirmieji suželia lazdynai, jie ima stelbti vertingų medelių rūšis. Tad želdinių ir žėlinių priežiūra, jaunuolynų ugdymas tampa neišvengiama būtinybė.
Kelrodis - miškotvarkos projektas
„O jeigu žemės ūkio paskirties žemė pati apaugo mišku, kaip pakeisti jos paskirtį?“- klausė miško savininkai. Ne vienas jų pateikė ir konkretų pavyzdį, kai miškas jau kaip reikiant, eglės – riešo storumo, siūruoja ir pušys, tačiau Nekilnojamojo turto registre šis žemės sklypas tebėra žemės ūkio paskirties. „Dar mus nubaus, kad apleidome žemę ir už ją padidins mokesčius“, - nerimavo savininkai.
Keičiant žemės paskirtį, kaip paaiškino VMT atstovai, yra du keliai. Pirmas - atlikti geodezinius matavimus, kurie kainuoja nemažus pinigus, po to kreiptis į žemėtvarką, kad pakeistų žemės paskirtį ir Nekilojamojo turto registre įregistruoti miško paskirties žemės sklypą. Kitas - kreiptis į VMT atstovus, kad šie vietoje apžiūrėję mišką išduotų savininkui pažymą ir su ja Nekilnojamojo turto registre įregistruoti miško valdą.
Po to savininkas gali užsisakyti miškotvarkos projektą, kuriame bus numatyti visi darbai 10-čiai metų į priekį. Geriausias kelrodis miško savininkui - miškotvarkos projektas.
„Neseniai paveldėjau tėvelio mišką. Nenoriu iš jo jokios naudos, tačiau pasakykite, ką turiu daryti, kad neprasilenkčiau su galiojančiais įstatymais?“,- klausė vienas miško savininkų.
„Pasidaryti miškotvarkos projektą. Jame bus numatyta, kokį miško plotą šviesinti, kokį išvalyti. Tuomet dar turėsite ir naudos“,- patarė jam VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas A.Balčius.
O jei savininkui jos nereikia, mišką jis privalo tik saugoti nuo gaisrų, vagių ir ypač ligų.
Sergantis medis – pavojus ir kaimynui
„Miškų patologai šįmet vasarą prognozuoja žievėgraužio tipografo plitimą“, - savininkus įspėjo VMT specialistas A.Balčius. Nors už visų – ir privačių miškų priešgaisrinę bei sanitarinę apsaugą atsakingos valstybinės įmonės - urėdijos, savininkai taip pat įpareigoti laikytis miško priešgaisrinės bei sanitarinės apsaugos taisyklių.
„Dabar, žiemą, sutvarkykite visus virtuolius ir visus džiūstančius medžius“, - patarė jiems A.Balčius. „Džiūstančius“,- dar pabrėžė jis.
Jei medis jau nudžiūvęs, jis nepavojingas. Pavojus kyla tuomet, kai paruduoja spygliai, pasikeičia medžio laja. Iš sergančio medžio išlindusios kinivarpos plinta 3 km spinduliu, tad jos gali užkrėsti ne tik visus savininko, bet ir jo kaimyno bei valstybinius miškus.
Sergančius medžius, specialistų teigimu, savininkai turi nedelsiant išpjauti ir medieną išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo miško.
„Mano 60 procentų miško pažeista šakninio puvinio. Norėčiau dabar, žiemą, kai tam tinkamas laikas, jį išvalyti. Tačiau patologai, kol medžiai nesužaliavo, sanitariniam kirtimui nerašo leidimų“, - pasiskundė 4,7 ha miško Smilgių (Panevėžio r.) seniūnijoje turintis savininkas.
Tačiau šioje vietoje VMT specialistai jam negalėjo padėti. Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse parašyta, jog lapuočiai vertinami tada, kai jie būna su lapais. „Mes negalime komentuoti įstatymų, jų turime laikytis“, - sakė VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas A.Balčius.
