Amazonės atogražų miškai kenčia nuo supersausros

Vienas svarbiausių planetos gamtos kampelių - Amazonės atogrąžų miškai - galbūt jau yra ant katastrofiškų pokyčių slenksčio. NASA mokslininkai teigia, kad didelė dalis miškų regiono jau aštuonis metus kenčia nuo supersausros, skelbia environmentalgraffiti.com.

Sausra galėjo prasidėti dar 2005 m. Nors vėliau buvo ir lietingesnių sezonų, bet medžiai nukentėję dėl 2005 m. supersausros taip ir neatsigavo iki 2010 m. (paskutiniai išanalizuoti duomenys).

Spėjama, kad supersausrą galėjo sukelti sąlyginai aukšta Atlanto vandenyno paviršiaus temperatūra. Amazonės upės baseinui tai reiškia sausesnius orus.

NASA paskaičiavo, kad 2005 m. dėl sausros kentėjo apie 30 proc. visų Amazonės atogrąžų miškų. 2010 m. nuo supersausros jau kentėjo 50 proc. miškų.

Kompiuteriniai klimato modeliai rodo, kad jei sausros tęsis ir toliau, dalis atogrąžų miškų gali pavirsti į savanas panašiomis teritorijomis, kuriose bus žymiai mažesnė biologinė įvairovė.

Tokia padėtis verčia nerimauti, nes Amazonės miškai sugeria žymią dalį pasaulio CO2 išmetimų. Dabar gi gali būti taip, kad 2010 m. miškai nesugėrė, o išskyrė tiek pat CO2 kiek ir viena didžiausių planetos teršėjų JAV. Dėl sausros mirė daug medžių, o mirė medžiai atiduoda į aplinką savo sukauptą anglį.

Dėl sausros taip pat smarkiai išaugo ir gaisrų pavojus. Ūkininkams tai tai pat ne į naudą - derlius kasmet menkėjo.

Sustabdyti sausros žmonija negali. Tarptautinės organizacijos ir Brazilijos valdžia kol kas deda didžiausias pastangas suvaldyti gaisrams. Prie sausros plitimo prisideda ir stambi gyvulininkystės pramonė bei miškų kirtimas.