Mėgėjų žvejybos taisyklėse rašoma, jog draudžiama „laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (...), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai“. Kaip teigia specialistai, vadovaujantis šiuo punktu, turguje tinklų prekiautojus galima vadinti pažeidėjais ir juos bausti. Tiesa, nubausti galima ir pirkėjus, nes neteisėtų žvejybos įrankių negalima nei turėti, nei naudoti.
Taigi šis punktas aplinkosaugininkams atriša rankas pričiupti net asmenis, pavyzdžiui, ant tvoros džiovinančius tinklus. Tačiau, kaip rodo praktika, taisyklėms nusižengiantys piliečiai realios bausmės susilaukia labai retai.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Girdziušas teigė, kad pagal dabar galiojančią tvarką tinklų prekeiviams leidimai nereikalingi. Tačiau pridūrė, kad neteisėtus žvejybos įrankius laikyti - draudžiama.
„Turguje prekyba vykdoma faktiškai nelegaliai. Ta prekyba nėra reglamentuota, tačiau draudžiama žvejybos įrankius turėti. (...) Baudžia ir už tai, jei pamato, kad kieme džiūsta tinklai. Yra ta praktika naudojama. Inspektoriai taiko nuobaudas, baudžia tokius asmenis“, - aiškino A. Girdziušas.
Platus tinklų pasirinkimas
Jau kitą dieną paskambino pirmasis pardavėjas, pasiūlęs įsigyti pageidaujamą prekę. Vyras tikino, kad turi įvairaus tipo žilkinių tinklų. Net nepasidomėjęs, kam mums jie reikalingi, jis uždavė esminį klausimą: gaudysit dideles ar mažas žuvis? Išgirdęs, jog mus domina stambūs laimikiai, ėmė siūlyti tinklą, kurio ilgis 80 m, aukštis – 1,80 cm, akių dydis – 100 mm. Šio tinklo kaina – 90 Lt.
Paklaustas, kokie tinklai populiariausi, vyras atskleidė, kad tie, kurių akys yra 30 mm dydžio, skirti gaudyti mažoms žuvims. Tačiau netrukus pridėjo, kad paklausiausias tipas yra ir brangiausias, nes šio gamybai prireikia daugiau medžiagos.
Draudžiamais žvejybos įrankiais prekiaujantis vyras tikino, kad jo asortimentas - platus. Jis klientams gali pasiūlyti tinklų, kurių aukštis 3 ar netgi 6 m. Akių dydžio pasirinkimas ne kuklesnis – nuo 30 iki 100 mm.
Prekeivis: nenori - nepirk, man reikia pragyventi
Atlikdami eksperimentą ne tik patys rašėme skelbimus, bet ir atsiliepėme į kiek anksčiau pateiktus pasiūlymus. Tarp jų buvo pardavėjų, kurių skelbimas skambėjo taip: „parduodami žvejybos tinklai (karpiniai, lašišiniai, unguriniai, bebriniai); bučiai; venteriai; meriozos; bradiniai; medžiaga tinklams, sporto aikštelėms, voljerams, dekoracijoms. Turime užmetamų tinklų (parašiutų)“.
Paskambinę vienam iš pardavėjų, išsiaiškinome, kad jo parduodamų tinklų kaina siekia nuo 30 iki 200 Lt. Taip pat pasidomėjome, per kiek laiko tinklas atsiperka. Atsakymas trumpas: iškart. Esą jau pirmasis bandymas garantuoja pelną. Vyras atviravo, kad klientų jam netrūksta, be to, jis turi subūręs nuolatinį pirkėjų ratą, kurį tenkina jo prekių kokybė ir kaina.
Pasidomėjus, ar prekeivio netrikdo tai, kad jis užsiima neteisėta veikla ir ar jo nekankina nuolatinė baimė būti sučiumpam, vyras pyktelėjo: „Nenori – nepirk. Man jokio skirtumo. Aš turiu daug klientų, man darbo užtenka. Aš nebijau. Manęs dar niekas nebuvo patikrinęs. Aš pats tinklų nenaudoju – tik parduodu. O ką žmonės daro su tinklais, man neįdomu. Gal vištas aptveria, gal dekoracijas daro – koks skirtumas. O man reikia kažkaip pragyventi, be pinigų nieko nebus. Toks darbas.“
Gariūnų turguje tinklai kaba ant paviljono sienų
Galiausiai nutarėme apsilankyti Gariūnų turgavietėje. Tinklų teiravomės žvejybos prekių skyriuje. Valandą pasivaikščioję aptikome keturias vietas, kuriose galėjome įsigyti neleistinų žvejybos įrankių. Nustebino tai, kad kai kur tinklais prekiaujama nesislapstant – jie tiesiog kaba ant paviljono sienos. Apsukrios pardavėjos siūlo įvarius variantus. Nagingesni vyrai net pasiūlo pertvarkyti per ilgus tinklus, kad jie atitiktų žvejo poreikius ir kad iškart juos galėtume naudoti. Negana to, sulaukėme patarimų, kada ir kur geriausia tinklus statyti.
Tiesa, kai kurie atsargesni – tinklus slepia sandėlyje. „Ant prekystalio nededu, nes, žinot, galiu būti nubausta“, - atviravo pensinio amžiaus pardavėja, pridūrusi, kad tądien mes buvome ne pirmi jos klientai.
Gariūnų turguje tinklų kainos – nuo 25 iki 200 Lt. Tačiau populiariausių – neviršija 60 Lt. Dalis prekeivių sutiko pasiderėti.
Kita vertus, ne visi kabliukais ir plūdėmis prekiaujantys pardavėjai po prekystaliu turėjo pasislėpę tinklų. Pasitaikė netgi tokių, kurie pamokė: „Argi galima naudoti tinklus? Ne čia kreipiatės – mes jais neprekiaujame. Ir jūs blogai darot.“
Tačiau kai kurie prekeiviai, neturintys neleistinų prekių, geranoriškai nurodė, kur jų reikėtų ieškoti.
Viltys dedamos į sugriežtintą tinklų pardavimo tvarką
Žvejybinių tinklų nuo gegužės nebegalės įsigyti bet kas – leidimai juos pirkti bus išduodami verslinės žvejybos atstovams, taip pat asmenims, vykdantiems žuvų išteklių mokslinius tyrimus ar gaudantiems žuvų reproduktorius vykdant valstybinį žuvivaisos planą.
Leidimus galės gauti ir žmonės, atliekantys veterinarinius tyrimus, bei privačių vandens telkinių savininkai.
„Mūsų kontrolė turėtų būti tokia, kad kiekvienas pardavėjas ar gamintojas turės gauti leidimą iš (regiono aplinkos apsaugos, - red. past.) departamento. Kiekvienas pirkėjas, kuris norės įsigyti tinklą, turės taip pat turėti departamento leidimą. Pardavėjas, turėdamas leidimą, turi gauti iš pirkėjo leidimą, užpildyti tam tikrus dokumentus, siųsti į departamentą, o departamentas, išdavęs tuos leidimus, turės sulyginti skaičius. Nebuvo kontrolės, todėl tų tinklų rinkoje yra nemažai ir jie naudojami brakonieriavimui. Nuo gegužės 1-osios, kai bus kontrolė, stengsimės suvaldyti tinklų srautą, kad kiekvienas tinklas turėtų pradžią ir pabaigą, kad kiekvienas tinklas būtų apskaičiuotas: kas pirko, kas pardavė, kas pagamino“, - naująją tvarką paaiškino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.
Konfiskuojama po kelias dešimtis kilometrų tinklų
Kada brakonieriai tinklus naudoja aktyviausiai? Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas atskleidė, kad su tinklais aplinkosaugininkams dažniausiai tenka susidurti pavasarį, kai žuvys neršia. „Pabunda gamta, žuvys būna pakraščiuose – nendrynuose. Tada visi iš visų pakampių lenda su tinklais“, - teigė aplinkosaugininkas.
Jo teigimu, brakonieriauja ne tik vietiniai gyventojai. Pasitaiko atvejų, kad tinklus meta į kaimo turizmo sodybas iš didmiesčių savaitgaliais atvykę poilsiautojai.
Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos skyrius pernai nustatė 130 atvejų, kai buvo naudojami tinklai arba žeberklai. 2011 m. tokių atvejų pasitaikė mažiau – 112. Pernai skyriaus darbuotojai iš viso konfiskavo 277 tinklus. Jie sudarytų daugiau nei 18 kilometrų atstumą. 2011 m. tinklų konfiskuota mažiau – 243.
A. Vaičiūnas teigė, kad Aplinkos apsaugos departamentas yra sudaręs sutartį su atliekų tvarkytoju ir kas ketvirtį sukaupti tinklai jam priduodami, o šis juos privalo sunaikinti.
Dažniausiai brakonierių naudojamų tinklų ilgis, A. Vaičiūno teigimu, būna vienodas – 90-100 m. Aukštis svyruoja nuo 1,60 iki 3 m. Akių dydžio vidurkis – 35-90 mm. „Kiekvienas tinklas yra specialiai (pritaikytas, - red. past.) tam tikrai žuviai. Jeigu pavasarį „stato“ lydekom, tinklo akys būna 40-45 mm. Jeigu „stato“ karpiam, būna 70-100 mm“, - kalbėjo aplinkosaugininkas.
Tuo tarpu Klaipėdos apskrityje, pasak V. Marozo, dažniausiai konfiskuojami tinklai, kurių akių dydis – 45-70 mm. Taip pat pareigūnas pastebėjo, kad brakonieriai tinklus nerečiau nei pavasarį naudoja ir rudenį. Jo teigimu, Klaipėdos apskrityje per metus vidutiniškai konfiskuojama maždaug 20 km tinklų. V. Marozas įsitikinęs, kad brakonieriavimo mastai palengva mažėja.
Jis tikino, kad Klaipėdos apskrityje reidai, kurių metu būtų išaiškinami tinklų prekeiviai, nevykdomi. Tačiau pareigūnai kontroliuoja turgaus prekeivius, ar jie tuo metu, kai draudžiama gaudyti atitinkamos rūšies žuvį, ja neprekiauja.
Tinklai į Lietuvą – iš kaimyninių šalių
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis teigė, kad didžiausia brakonieriavimo problema – pigūs, lengvai įsigyjami žvejybos įrankiai. Esą dėl žemos jų kainos brakonieriai kai kada net nesivargina jų išimti iš vandens telkinio. „Juose blaškosi žuvys, įkliūva vandens paukščiai. Kaip žinome, valas pagamintas iš nailono – negenda, nesuyra labai ilgai vandeny. Tai yra didelis pavojus gamtai“, - tęsė E. Bukelskis.
Jo manymu, tinklai turgininkus pasiekia iš kaimyninių šalių. Todėl jis teigia, kad įsigaliojus naujajai tvarkai, pirmiausia turi būti užkirstas kelias tinklų pervežimui per sieną.
Pašnekovas tikino, kad griežtesnės tinklų prekybos tvarkos žvejai reikalavo jau seniai, tačiau „atsikalbinėjama buvo ES direktyvom, kurios numato, kad turi būti laisva prekyba tarp šalių“.
Nors naujus reikalavimus tinklų prekeiviams E. Bukelskis ir vertina teigiamai, greitų rezultatų jis nežada: „Nenorėkit, kad tai įvyktų iš karto. Yra kompleksas visų priemonių. Vienas iš komplekso komponentų – padidintos baudos. Kai už puskibirį kuojyčių reikės sumokėt 10 tūkst. Lt, tada atsipeikės visas brakonierių pasaulis. Aišku, dar daug kas neįsisąmonino. Tiems, kurie neturi pinigų baudoms, yra viešieji darbai.“
Žūklės parduotuvėse tinklų nėra
Žūklės reikmenimis prekiaujančios parduotuvės „Hobio centras“ atstovas Artūras teigė, kad jam dar neteko girdėti, jog žvejybos parduotuvės pardavinėtų tinklus. Esą tokiu būdu būtų proteguojamas brakonieriavimas. „Man jau 43 metai, bet aš nesu matęs, kad mėgėjiškos žūklės parduotuvėje prekiautų tinklais. Didžiausia tinklų prekyba paskutiniu metu vystoma turguose. Jeigu gerai paieškotum, ten gali rasti elektros daužymo prekių“, - svarstė Artūras.
Nors firminėse parduotuvėse tinklų ir nerasi, jis pastebi, kad interesantų vis dėlto pasitaiko. Vidutiniškai per metus tokių kreipiasi maždaug 3, ir visus juos Artūras siunčia į turgų.
Anot jo, tinklai, Lietuvą daugiausia pasiekiantys iš Kaliningrado srities, atsiperka labai greitai: „Pigiausios žuvies kilogramas kainuoja 6-7 Lt – turgaus kaina. Iškart atsiperka. Jeigu per nerštą įmeti tinklą karšiams, iš vieno tinklo galima pakelti nuo 100 kg. Jiems (brakonieriams, - red. past.) antrą kartą to tinklo mesti nereikia. Jiems atsiperka. Įdomiausias dalykas: karšių draudimo metu rūksta dūmai tokiom masėm – rūkomi karšiai. Visur gali gaut šviežio karšio. “
