Virstame plastikiniu pasauliu - plastiko „planktonu“ minta jūrų ir vandenynų gyvūnija

Pernai vasarą BBC laidos „Natural History Unit“ filmavimo komanda lankėsi Prancūzų fregatų seklumose netoli Havajų ir savo akimis pamatė, kaip toli gali nukeliauti žmonių išmetami plastikiniai gaminiai. Žurnalistai stebėjo tarp plastikinių butelių, žiebtuvėlių ir žaislų gyvenančius vėžlius, gaištančius plastiko prisilesusius albatrosų jauniklius. Kaip iš jų gyvenamosios aplinkos plastikas vėl sugrąžinamas mums, praneša BBC.

Vieniems jaunikliams plastikas suraižo vidaus organus, kiti nugaišta iš bado, nes skrandžiai būna pilni plastiko, kurio nesuvirškina.

Taigi jau žinome, kad plastikas kelia grėsmę albatrosams. O kokius pavojus jis kelia kitiems gyvūnams ir kaip gali pakenkti patiems žmonėms?

Vandenyno sūkuriai nešioja atliekas po visą pasaulį

Plastiko gaminiai nelegaliai išpilami į vandenį, išmetami žvejų, pasiekia vandenis iš sąvartynų.
Sūkuriai vandenyne atplukdo šias atliekas į Havajų salyną. GRYNAS.lt jau rašė, kaip Ramiajame vandenyne formuojasi šiukšlių sala.

Havajai yra šiaurinio Ramiojo vandenyno subtropinio verpeto viduryje, o šiaurinis Ramiojo vandenyno verpetas – vienas iš kelių pagrindinių vandenynų sūkurių pasaulyje. Kiekvienas verpetas sukasi apie centrinį tašką ir sutraukia viską, kartu ir šiukšles. Paskui verpetai išmeta šiukšles link Arkties, galiausiai paskleidžia jas po visą Žemę.

Plastikas neyra, tad labai ilgai plūduriuoja vandenynuose, pamažu dalinasi į smulkias daleles.

Hormoniniai pakitimai

Daktras Simonas Bocallas yra jūrų taršos specialistas Sauthemptono (Didžioji Britanija) Nacionalinės okeanografijos centre. Žurnalistai išplaukė su juo į jūrą netoli tyrimų centro.

Per 10 min. laivo įrengimai perfiltravo apie 400 tonų vandens. Plika akimi buvo matomas dumblas, šakos ir plunksnos, tačiau laboratorijoje po mikroskopu išryškėjo ir plastiko dalelės nuo įvairių plastiko gaminių. Vienos buvo spalvotos, apvalios, kitos – aštrių kampų, kai kurios – mažesnio nei milimetro skersmens, panašaus dydžio kaip planktonas, maži jūrų augalai ar gyvūnai.

Citata

Plastiko dalelių kiekis gana nedidelis – viena ar dvi dalelės žuvyje, tad jis dar nekelia grėsmės žuvį valgantiems žmonėms, „juk žuvų žarnų nevalgome“.

„JAV daug kartų tirta, kaip plastikas patenka į maisto grandinę ir demonstruota, kaip jis patenka į geldeles, midijas ir austres, kaip daro joms neigiamą įtaką“, – aiškino S. Boxallas.

„Filtruojant vandenį plastikas bioakumuliuojamas. Prieš kelerius metus manyta, kad tai lyg rupus pašaras ir didelės įtakos nedaro, tačiau dabar žinome, kad mažos plastiko dalelės gali būti panašios į tam tikras, medžiagas, pavyzdžiui, į estrogeną“, – pridūrė jis.

Plastikas, praturtintas chemikalais

Mokslininko teigimu, plastiko dalelių poveikis ne iki galo ištirtas.

„Plastiko dalelės – tarsi kempinės, jos tarsi magnetas traukia kitus teršalus, kaip pavyzdžiui, tributilalavą. <...> Mažos plastiko dalelės sutraukia tokias medžiagas ir tampa tokiškos. Dar neaišku, kokie bus tokio proceso padariniai žmonių maisto grandinei.“

Plimuto Jūrų biologijos ir ekologijos centre tiriama teršalų įtaka mūsų jūroms ir upėms bei juose gyvenantiems gyvūnams.

2004 m. jūrų biologijos profesorius Richardas Thompsonas pirmasis pavadino mažas suirusio plastiko daleles plastiko mikrodalelėmis.

Anot R. Thompsono, nerimą kelia du dalykai. Pirma – žinoma, kad plastikas sugeria ir koncentruoja chemikalus iš jūros. Antra – gaminant plastmasinius daiktus, kad jie būtų lankstūs, naudojami tam tikri chemikalai.

„Klausimas, ar į aplinką patekus plastiko dalelėms, patenka ir plastiko gamybai naudojami chemikalai“, – aiškino jis.

Reikia daugiau tyrimų

Profesoriaus R. Thompsono tyrėjų komanda Lamanšo sąsiauryje ištyrė apie 50 010 rūšių žuvų – skumbrių, merlangų, jūrų gaidžių, menkių ir kitų. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti 2012 leidinyje „Marine Pollution Bulletin“. Visų tirtų žuvų rūšių žarnyne rasta plastiko mikrodalelių.

„Tai rodo, kad plastiko mikrodalelės plačiai pasklidusios. Jos patekusios ne tik į vandenį ir paplūdimius, bet ir į toje aplinkoje gyvenančių gyvių organizmus“, – sakė profesorius.

Anot R. Thompsono, plastiko dalelių kiekis gana nedidelis – viena ar dvi dalelės žuvyje, tad jis dar nekelia grėsmės žuvį valgantiems žmonėms, „juk žuvų žarnų nevalgome“.

Žurnalistai mokslininko teiravosi, o kokį poveikį daro medžiagos, kurių plastikas yra prisigėręs, juk šiaip ar taip, šie chemikalai lieka ne tik skrandyje, pereina į žuvų organizmą.

„Neaišku, – atsakė profesorius. – Kitas žingsnis – išsiaiškinti, kiek plastiko dalelių patenka į žuvų ir kitų gyvių organizmus, kokie chemikalai gali būti pavojingi, kokia tų chemikalų koncentracija žuvyse.“

T. Thompsono teigimu, reikia išsiaiškinti, kokie chemikalų deriniai gali būti labiausiai pavojingi. Jis pabrėžė, kad tyrėjų komanda šiuo metu aiškinasi, koks galimas plastiko mikrodalelių pavojus ir žala.