Takus planuojama pailginti dvigubai
Pagal Vilniaus miesto planą, dviračių tinklas iki 2020 m. turėtų nuo 126 km išsiplėsti iki 238 km. Pirmuoju etapu, 2014 - 2016 metais, dviračių trasų tiesimas bus pradėtas nuo esamų takų jungčių miesto centre - Žvėryno, Šnipiškių rajonuose ir sujungti centrą su Viršuliškių, Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių, Pilaitės ir Antakalnio rajonais. Jo metu dviračių takų tinklas bus išplėstas 36,3 km.
Antruoju etapu, 2017 - 2018 metais, takais bus sujungti nuo centro į pietus esantys rajonai: Naujamiestis, Vilkpėdė, Naujininkai, Rasos. Be to, pagerintas ryšis su Karoliniškėmis, Lazdynais. Bus nutiesta ir suremontuota 34,9 km dviračių trasų.
Finansai projektui – iš ES
Šiam projektui įgyvendinti reikiamų lėšų tikimasi gauti iš ES fondų, nuo 2014 metų kasmet reikėtų investuoti po 15-16 mln. Lt: „Lėšų poreikis darbams buvo skaičiuojamas pagal analogus (jau įgyvendintus projektus), - aiškino Savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė.
Pasiteiravus, kiek savivaldybė yra pajėgi rasti finansinių resursų iš savo skylėto biudžeto (miesto skolos siekia beveik milijardą litų – red. past.), R. Matonienė atsakė: „Tarybos patvirtintą programą reikėtų vertinti kaip strategiją, kurios įgyvendinimas susijęs ir su bendra valstybės politika dėl dviračių infrastruktūros plėtros ir, be abejo, su savivaldybės finansinėmis galimybėmis. Ši programa – siekiamybė, kurią norime įgyvendinti Vilniuje. Jos realizavimo galimybės paaiškės, kai bus paskirstytos ES struktūrinės paramos lėšos tarp kuruojančių ministerijų“.
Kiek tokie planai realūs ir įgyvendinami Savivaldybės atstovė atsakė: „Savivaldybės tikslas – gerinti susisiekimo dviračiais kokybę mieste, sukurti magistralinį dviračių infrastruktūros tinklą, kuris gali pilnai funkcionuoti ir neįgyvendinus dalies programoje numatytų uždavinių iki 2020 m arba jei pasikeistų ekonominės aplinkybės (paramos teikimo sąlygos) ir finansinės savivaldybės galimybės“.
Lėšų siūlo ieškoti nuo kelių mokesčių
„Vilniaus projektų esame girdėję labai daug, bet nematome jų realizacijos“, - kritiškai apie dviračių takų plėtros strategiją atsiliepė Lietuvos dviračių bendrijos (LDB) pirmininkas Linas Vainius.
Jis nesiėmė vertinti dabartinio Vilniaus projekto, nes pripažino su juos nedaug susipažinęs, tačiau išsakė savo nuomonę apie bendrą Lietuvoje vyraujančią dviračių takų tiesimo tendenciją: „Bendra praktika yra tokia, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau ilgą laiką skiria nulį lėšų dviračių takų plėtrai ir priežiūrai. Kol kas matome, kad jų kalbos ir darbai labai skiriasi. Girdint Vilniaus mero pastarųjų dienų pranešimus, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra labai smarkiai įsiskolinusi, vos ne bankrutuoja, nuostabu girdėti, kad bus skiriamos lėšos dviračių takams“, - sakė L. Vainius. Vyras pripažino, kad jeigu iš tikrųjų šie planai būtų įgyvendinti, būtų „šaunu“, tačiau kol nėra rezultatų, tai labiau panašu į viešųjų ryšių akciją nei realius ketinimus.
Pašnekovas teigė, kad Lietuvos dviratininkų bendrija yra siūliusi dviračių takų infrastruktūros plėtrai panaudoti kelių tiesimui ir tvarkymui skiriamas lėšas, nuo jų skirti 2 proc.
Kitas dalykas, kurį akcentavo L. Vainius, kad lėšų dviračių takams vystyti galima būtų tikėtis ir iš ES, tačiau reikia turėti mintyje faktą, kad ES beveik niekada neskiria 100 proc. finansavimo, todėl turi prisidėti ir vietos valdžios institucijos.
„Sukurtas pastovus finansavimo šaltinis leistų savivaldybėms planuoti ilgalaikes investicijas. Šiandien tiek Vilniaus, tiek ir kitos savivaldybės orientuojasi į vienkartinį finansavimą“, - atkreipė dviratininkų bendruomenės atstovas.
Iki šiol būta daugiau darbų tik „liežuviu“
Anot L. Vainiaus, visų miestų problema ta, kad tiesiami dviračių takai yra labai fragmentiški – trūksta jų susijungimo į visumą. Taip pat trūkumų jis įvardijo savivaldybių neskiriamą dėmesį esamų dviračių takų priežiūrai ir atnaujinimui. Šioje srityje L. Vainius pagyrė Kauno miesto savivaldybę, kuri yra numačiusi fondą esamų dviračių takų priežiūrai. Tokiu pavyzdžiu jis siūlė sekti ir kitoms savivaldybėms.
Nors dviračių infrastruktūros plėtojimo srityje problemų turi kone visos Lietuvos savivaldybės, L. Vainius pastebėjo, kad Vilniuje dažniau dviračių takai yra tiesiami „liežuviu“. „Kitiems mažesniems miestams gal yra lengviau tai padaryti, nes ima padaro ir matosi. Pavyzdžiui, Jonavoje, Elektrėnuose, Alytuje, Klaipėdoje tikrai vyksta judėjimas. Šiuose miestuose sekasi geriau, nors atrodo Vilniuje yra tiek daug šviesių protų sukaupta“, - apibendrindamas sakė LDB pirmininkas.
