Antanas Kontautas
Foto: I. Labutytės nuotr.

Daugiausia siūlyta branginti brakonierių pagaunamas lašišas ir jų ikrus.

Žvejų mėgėjų tarybą sudaro Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, žvejų mėgėjų asociacijų, žvejybos ploto naudotojų, žuvininkystės mokslo institucijų bei žvejybos srities visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Tarybos pirmininku balsų dauguma išrinktas nebe pirmą kartą jai pirmininkaujantis Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas.

Viceministras: prekybos centre žuvis brangesnė, nei už ją susimoka brakonierius

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas teigė, jog baudos brakonieriams nekito praktiškai nuo 2009-ųjų, jų didinimas - viena iš prevencinių priemonių, nors bus pasiūlyta ir kitų.

„Situacija – per švelni. Ministras pageidauja išgirsti Jūsų nuomonę šiuo klausimu. Ypač principingai
pažiūrėta į lašišas ir šlakius: jeigu mes juos saugom ir atskirai apmokestinami leidimai juos žvejoti, yra nuomonė, kad lašišos įkainį reikėtų kelti penkis kartus – nuo 200 iki 1000 litų už žuvį. Už eršketines žuvis – kadangi yra eršketinių žuvų veisimo programa – įkainius pakelti tris kartus. Už lydekas, sykius – kaip vertingesnes žuvis – baudas dvigubinti. Klausimas – ar verta skirstyti ir skirtingai didinti baudas skirtingoms žuvų rūšims? Ministro nuomonė buvo – jei jau kelti baudas, tai už visas žuvis. Nes kartais prekybos centre žuvis kainuoja brangiau, nei už kiek mes ją leidžia susisemti brakonieriams“, - šiandieninę situaciją pristatė viceministras L. Jonauskas. 

Po tokios ministro kalbos žvejai mėgėjai bei mokslininkai mėgino įvertinti žuvis pagal jų brangumą ir vertę.

„Kalbant iš aplinkosauginės pozicijos ungurys – kur kar kritiškesnėje pozicijoje, nei lašiša. Nes šių žuvų išteklių, berods, sumažėjo iki 100 kartų per 30 metų. Turbūt nėra kitos žuvų rūšies, kuri taip drastiškai mažėtų, - pasiūlius didžiausią baudą už nelegaliai sugautą lašišą svarstė Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys. - Mane kankina abejonės – ar tos kainos nėra „užmušančios“? O jei vaikas kur nors netyčia pagaus ne tą žuvį? Ir bac – 1000 litų?“

Žvejų atstovas: kam gailėt brakonierių?

„Jei visom žuvim baudas didinti vienodai, tai ir 400 litų būtų pakankamai atgrasanti suma, manyčiau, - svarstė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. - Lydeka – 200 litų, jau tikrai niekam ekonomiškai neapsimoka už tiek gaudyti lydeką.“

S. Mikalauskas
Foto: I. Labutytės nuotr.

„Pagalvokite – praėjusiais metais buvo gaudomos lašišos po 15 kilogramų. Prekybos centro kainomis, tokią žuvį pagavus ji kainuotų 500 litų, - aktyviai už kuo didesnes baudas pasisakė portalo „Žvejo tribūna“ atstovas Saulius Mikalauskas. - Tad, manau, net ir 10 kartų padidinus baudas, padarius 2000 litų už vieną lašišą, būtų normalu. Pažiūrėkite, padidinus 10 kartų baudas už briedžius ir kitus žvėris, visuomenė po visais straipsniais džiaugėsi, priėmė labai pozityviai. Manau, visuomenė tikisi, kad ir už žuvis baudas panašiai padidinsime. Jei taip padarytume, manau, atsiliepimai būtų tik teigiami. Daryti pažeidimą juk savaime yra blogai. „Netyčiukų“ turbūt visada bus. Deramės ne dėl prekybos centro kainų. Sprendžiame dėl žalos gyvajai gamtai atlyginimo. Ir jei žmogus daro pažeidimą, tai jau savaime yra blogai. Kodėl jų gailėt tų brakonierių?“ 

Kiti tarybos nariai prisiminė, jog turtingesni žvejai baudą už neteisėtai sugautą lašišą (200 litų) tiesiog nešiodavosi kišenėje – dėl visa ko, o prakalbus, jog nuo šios bauda pakils iki 1000 litų – nė kiek neišsigando.

Po ilgų diskusijų Žvejų mėgėjų taryba Aplinkos ministerijai pateikė tokį pasiūlymą dėl baudų brakonieriams:

- Už lašišą, šlakį bausti 2000 litų bauda (buvo 200 Lt)

- Už eršketines žuvis, šamą, ungurį, kitas saugomas Lietuvos Respublikos žuvis - 600 litų (buvo 200 Lt)

- Už kiršlį, lydeką, margąjį upėtakį, ūsorių, vėgėlę, sterką, syką, - 300 litų (buvo 100 Lt)

- Už baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, meknę, ožką, otą, perpelę, šapalą, žiobrį, plačiakaktį, šapalą - 100 litų (buvo 40 Lt)

- Už mažąją nėgę, upinę nėgę, vingilį, plačiažnyplį, siauražnyplį vėžį, seliavą - 30 litų (buvo 10 Lt)

- Už kilogramą builių, ciegorių, ešerių, karosų, kuojų, plakių, raudžių, strepečių, vėjažuvių – 30 litų (buvo 4 Lt už vienetą)

- Už aukšlę, gružlį, kartuolę, kirtiklį, kūjagalvį, saulažuvį, šlyžį, tobį - 5 litai (buvo 2 Lt)

- Už lašišinių žuvų ikrus - 1000 litų už kilogramą (buvo 400 Lt)

- Už kilogramą žuvų, kurioms padaryta žala, (skaičiuojama pagal vidutinį žuvų produktyvumą tais atvejais, kai žuvys būna išnuodijamos ar pan.) – 200 litų (buvo 100 Lt).

- Už menkę, stintą, stintelę – 50 litų už kilogramą

- Už plekšnę – 30 litų už kilogamą

- Už strimėlę, šprotą – 10 litų už kilogramą

- Kitas žuvis, kurioms nenustatytas įkainis – 1 Lt už kilogramą (simbolinė bauda, skaičiuojama tuomet, kai žuvys išnuodijamos)