Ši naujovė jau šią savaitę turi būti paskelbta „Valstybės žiniose“ ir kitą dieną po paskelbimo įsigalios automatiškai. Tai reiškia, kad visi žvejai, lipantys ant ledo be smaigų, bus baudžiami piniginėmis baudomis. Žvejų parduotuvių atstovai sutinka, kad naujas įstatymas ženkliai padidino pirkėjų srautus, tačiau abejoja, ar tokia priemonė iš tikrųjų yra efektyvi.
Įspės ir taikys baudas iki 200 Lt
„Pradžioje visi bus tik įspėjami ir nebaudžiami. Manau, kad priklausys ir nuo ledo saugumo – gal jeigu ledas iš tiesų storas ir saugus, bus į tai žiūrima nuolaidžiau. Tačiau jeigu ledas iš tiesų nesaugus, pavyzdžiui, Kuršių mariose, kur visada yra properšų, net nežiūrint, koks šaltis yra, ledas vaikšto dideliame plote, bus ir baudžiama – nuo 25 iki 200 litų. Matyt maksimalios baudos niekas netaikys, bet priklausomai nuo situacijos – baudos bus pritaikytos“, - situaciją komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Anot jo, žvejų kontrolė yra vykdoma pagal planines iš anksto numatytas datas, ir tada, kai būna specialūs iškvietimai.
„Kiekvienas regiono departamentas susidaro grafiką, kada kur ir kaip bus tikrinama ir tai daro. Iki šiol pagrindinis dėmesys vis tiek yra į brakonierius, o ne žvejus mėgėjus, t. y. žvejojančius tinkliniais įrankiais ar kitais neleistinais įrankiais, tačiau tikrinami ir žvejai mėgėjai“, - sakė specialistas.
Anot jo, smaigas nelaimės atveju turėtų pasitarnauti žvejui kaip atramos taškas: „Kai būna atodrėkiai, ledas būna ypatingai slidus, ką daryti tada, kaip išsiropšti iš eketės? Smaigą, įsmeigus į ledą, turi atramos tašką. Tas pats atramos taškas gali padėti ir gelbėjant kitą žmogų, kuris jau įlūžo. Jeigu ledas labai slidus, kitas padavęs skęstančiajam šaliką ar ranką, bus įtrauktas į eketę“.
Anot V. Graičiūno, rinkoje smaigai kaip prekė egzistavo seniai ir daugelis žvejų ją naudojo ir anksčiau. „Tie smaigai nėra brangūs, internetinėje prekybos mačiau už 12 Lt, parduotuvėse – iki 20 Lt. Galima ir pačiam pasidaryti, nieko sudėtingo nėra, tik pageidautina, kad smaigai būtų plaukiantys, nors daugelis net ir gamykliniai neplaukia“, - sakė Aplinkos ministerijos specialistas.
Pirkėjai plūsta pirkti smaigų
Žūklės reikmenimis prekiaujančios parduotuvės „Rovana“ vadybininkas Ramūnas GRYNAS.lt teigė, kad šiuo metu iš tiesų kilęs ažiotažas dėl smaigų žvejybai ant ledo. Parduotuvės šių prekių pardavimus skaičiuoja šimtais ir jau planuoja sėsti prie derybų stalo su tiekėjais, kad šios produkcijos nepritrūktų.
„Tai - kaip privalomas automobilio draudimas, jeigu jo neturėsi, gausi baudą. Lygiai taip pat ir su žvejyba ant ledo. Įstatymas yra įstatymas – jeigu neturėsi smaigo, gali gauti baudą“, - sakė pašnekovas ir pridūrė, kad dauguma šiuo metu įsigyjančių šią prekę žvejų tai daro ne tiek dėl savo saugumo, kiek dėl prievolės tai daryti.
„Dėl saugumo pirko tie, kurie pirko anksčiau, dabar dauguma perkančiųjų nenori gauti baudos“, - aiškino Ramūnas.
Žvejybos reikmenų parduotuvės atstovas teigė, kad šiuo metu prekyba smaigais vyksta intensyviai: „Anksčiau, kiek per sezoną parduodavome, dabar parduodame per savaitę“.
Anot jo, šiuo metu žvejams siūlomas vienos rūšies smaigai, kurie kainuoja apie 20 Lt. Ramūnas tikino, kad kaina dėl išaugusios paklausos keliama nebuvo – kokia buvo anksčiau, tokia yra ir dabar.
Kitos žvejybos reikmenų parduotuvės „Hobio centras“ Žvejybos skyriaus atstovas Artūras antrino Ramūnui sakydamas, kad šiuo metu susidomėjimas smaigais – didžiulis. Žmonės plūsta pirkti ne dėl savo saugumo, o „iš reikalo“.
„Paklausą pakoregavo įstatymas. Mes, lietuviai, nesame tie, kurie draustų save, saugotų savo gyvybę“, - sakė Artūras. Jo teigimu, klientams šiuo metu siūlomi smaigai kainuoja nuo 10 iki 21 Lt. Jų kaina pirkėjus tenkina: „Tai nėra tokie pinigai, kurių žvejas gailėtų“.
Smaigai – komercijos priemonė, daranti pardavimus
„Hobio centras“ atstovas Artūras atviras – jis nemano, kad smaigai yra gera priemonė, kuri apsaugotų nelaimės atveju.
„Esu pats vieną kartą papuolęs į vandenį. Du kartus traukiau kitus. Visus kartus gelbėdamasis naudojau tikrai ne smaigus“, - sakė pašnekovas. Jis vizualiai nupasakojo, kaip atrodo šiemet įteisinta apsaugos priemonė: „Tai kaip du dideli vinys, įkalti į šukas. Juos smeigdamas į ledą, turėtum kabintis, tačiau įsivaizduokite, kai žvejo drabužiai sušlampa – kūnas tampa sunkus kaip cemento maišas. Gal vienas procentas ir yra, kad naudodamas smaigus kažkas išsigelbės“, - kritiškos nuomonės neslėpė Artūras.
Pats laisvalaikiu žvejojantis Artūras teigė, kad anksčiau smaigus teko draugų tarpe dovanoti vieni kitiems Kalėdoms kaip nedidelę dovanėlę, bet dauguma jų nenaudojo tokio įnagio tol, kol neįsigaliojo tokia prievolė. Dabar visi suskubo ieškoti, kur padėjo tokias kadaise dovanotas dovanas.
„Kur kas didesnę naudą teiktų neskęstančių kostiumų įteisinimas įstatymu“, - svarstė pašnekovas. Tiesa, tokia priemonė tikrai kainuotų ne keliadešimt litų, tačiau bent jau ženkliai prisidėtų prie žvejo, papuolusio į nelaimę, gyvybės palaikymo. Kita, anot Artūro, už smaigus efektyvesnė pagalbos priemonė – virvė, tačiau ja tinkamai pasinaudoti galima tik tuo atveju, jeigu žvejojama ne po vieną.
