Šiandien Europos Komisija skyrė daugiau kaip 1,2 milijardo eurų (~4,14 mlrd. Lt) 23 labai novatoriškiems parodomiesiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, kurie atrinkti per pirmąjį konkursą, surengtą pagal NER300 finansavimo programą. Bendram projektų finansavimui bus naudojamos lėšos, gautos pardavus 200 milijonų apyvartinių taršos leidimų iš ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rezervo, skirto naujiems rinkos dalyviams (angl. new entrants‘ reserve, NER).

Bus finansuojami įvairių atsinaujinančios energijos technologijų – bioenergijos (įskaitant pažangiuosius biodegalus), koncentruotos saulės energijos, geoterminės energijos, vėjo energijos, vandenynų energijos gamybos ir paskirstytojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos valdymo (pažangiųjų tinklų) technologijų – projektai.

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Šiemet kalėdines dovanas dalijame anksti – šiandien priimtas sprendimas itin svarbus ES klimato politikai. NER300 programai iš tiesų tenka Robino Hudo vaidmuo – ją įgyvendinant už plataus masto projektus, kuriais pristatomos naujos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, moka teršėjai. Iš teršėjų kišenės paimtais 1,2 milijardo eurų bus papildyti 2 milijardai eurų privačių investicijų – visos šios lėšos bus panaudotos 23 atrinktiems parodomiesiems mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektams finansuoti. Taip ES galės ir toliau pirmauti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir jau dabar kurti naujas darbo vietas.“

Kai bus pradėti įgyvendinti minėtieji projektai, Europoje per metus bus papildomai pagaminama maždaug 10 TWh atsinaujinančiųjų išteklių energijos – šis kiekis atitinka daugiau kaip milijono lengvųjų automobilių per metus sunaudojamų degalų kiekį. Dar svarbiau tai, kad šiais projektais siekiama sėkmingai pristatyti technologijas, kuriomis naudojantis bus galima smarkiai padidinti ES iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos energijos kiekį.

Ruošiantis įgyvendinti konkurso tvarka atrinktus projektus, įrenginių statybos etapu (ateinančius 3–4 metus) reikės kelių tūkstančių visu etatu dirbančių darbuotojų, o pradėjus tuos įrenginius naudoti, 15–20 metų reikės maždaug tūkstančio visu etatu dirbančių darbuotojų, kurie rūpinsis įrenginių eksploatavimu. Visoje sektoriaus tiekimo grandinėje taip pat numatoma teigiamų su augimu ir užimtumu susijusių pokyčių.

NER300 lėšomis bus padengta iki 50 proc. atitinkamų projekto išlaidų – papildomų išlaidų, palyginti su jau taikomų pripažintų technologijų naudojimo išlaidomis. Likusi išlaidų dalis bus padengta privačių investuotojų ir (arba) papildomomis valstybių narių lėšomis. NER300 lėšos bus skiriamos kasmet, atsižvelgiant į patvirtintus projektų įgyvendinimo rezultatus (pagamintą ekologiškos energijos kiekį) ir į tai, ar laikomasi dalijimosi žiniomis reikalavimų.

Deja, šiandien priimtu sprendimu nebuvo galimybės skirti lėšų jokiam anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektui. Todėl 275 milijonai eurų, kuriuos planuota skirti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams per pirmąjį konkursą, bus skiriami antrojo NER300 programos įgyvendinimo etapo projektams.

Komisija netrukus skelbs antrąjį konkursą, per kurį bus skiriamos po pirmojo konkurso likusios nepanaudotos lėšos ir lėšos, gautos pardavus likusius 100 milijonų apyvartinių taršos leidimų iš naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo.

NER300 finansavimo programą įgyvendina Europos Komisija, kuriai atrinkti projektus, parduoti 300 milijonų apyvartinių anglies dioksido taršos leidimų, paskirtų pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir administruoti gautas lėšas padeda Europos investicijų bankas.