Lietuvoje 90 proc. šiukšlių keliaujant į sąvartynus, vis daugiau mąstoma apie atliekų rūšiavimą. Nors ne visi lietuviai to imasi noriai, kai kurie susiduria ir su kitomis problemomis – rūšiuoti nori, tačiau neturi kur išrūšiuotų atliekų dėti.
Konteineriams „išdygo kojos“?
GRYNAS.lt skaitytoja Kotryna į redakciją atsiuntė laišką, kuriame pasidalino savo susirūpinimu, kad iš Vilniaus senamiesčio dingsta rūšiavimo konteineriai.
„VSA paaiškino, jog jų atsisakė Senamiesčio seniūnija, ar senamiesčio ūkis... Rašiau ir jiems, bet neatrašė. Taip išeina, kad kone visi turime nešti (šiukšles – aut. past.) už Aušros vartų. Spėkite, ar tai daroma... Nevaikšto juk visi kaip nenormalūs su šiukšlių maišais“, - pasakojo Kotryna.
Mergina teigė, kad rajone, kur ji gyvena, yra nemažai didelių namų su daugybe smirdinčių bendrųjų komunalinių atliekų konteinerių. Dėl susidariusios situacijos senamiestyje, jos teigimu, rūšiuoja tik „hyper“ sąmoningi ekstremalai... „Tokiu atveju socialinės reklamos ir straipsniai skatinantys būti sąmoningu ir rūšiuoti atliekas, skamba sarkastiškai“, - teigė senamiesčio gyventoja.
Konteineriai nuimti tik vienoje vietoje
Senamiesčio seniūnijos vyr. specialistė Janina Mekšriūnienė teigė, kad iš viso senamiestyje yra per 20 vietų, kur pastatyti antrinių žaliavų konteineriai, dar 300 vietų stovi buitinių atliekų konteineriai.
„Daugiau vietų, kur jie dingtų, senamiestyje nėra, o šitą vietą (Strazdelio gatvėje) pati pastebėjau“, - sakė J. Mekšriūnienė, pridurdama, kad antrinių žaliavų konteineriai Strazdelio gatvėje pastatyti tik šių metų pavasarį, o iki tol jų ten niekada nebuvo.
Moters teigimu, seniūnija nusiskundimų iš gyventojų šiuo klausimu negavo. „Yra konteineriai prie Aušros vartų. Gal iš Subačiaus gatvės ir yra nepatogu nešti šiukšles, iš kitur ta vieta netoli. Priklauso iš kurios pusės eini“, - aiškino seniūnijos atstovė.
Ji taip pat pridūrė, kad senamiestyje yra nemažai vietų, kur konteinerių statyti negalima, todėl vieta turi būti suderinta su atliekų išvežimo paslaugą teikiančia įmone. Specialistė svarstė, kad galbūt dėl vietos netinkamumo ir buvo iškelti konteineriai.
Konteinerių atsisako ir patys gyventojai
VSA atstovai, komentuodami šią situaciją, teigė, kad antrinių žaliavų konteineriai rugsėjį buvo iškelti iš Šaltinių gatvės, tačiau tokį pageidavimą išreiškė patys gyventojai.
„Vadovaujamės principu, kad kuo tankiau konteineriai išdėstomi, tuo gyventojams patogiau, tačiau būna, kad atsisako ir patys gyventojai. Šaltinių gatvėje konteinerių atsisakyta, nes gyventojams jie gadino vaizdą ir trukdė mėgautis senamiesčio stogais“, - trumpai paaiškino VSA įmonę atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros atstovas.
Tankins rūšiavimo konteinerių tinklą
„Kai kur konteinerių galėtų būti mažiau, o kai kuriose vietose jų trūksta. Dėl to sulaukiame žmonių nusiskundimų, kad konteinerių nėra, arba kad jie nesutvarkomi laiku“, - sakė A. Makauskas.
Dėl to per artimiausius 3 metus numatoma sudaryti sutartis su savivaldybėmis ir užtikrinti, kad individualūs namai būtų nemokamai aprūpinti antrinių žaliavų konteineriais, o gyvenamųjų namų kvartaluose antrinių žaliavų konteinerių tinklas būtų optimaliai sutankintas.
Antrinių žaliavų konteinerių komplektas turėtų aprūpinti 100-150 butų (apie 300 žmonių), konteineriai turėtų būti nuo kiekvienos laiptinės pasiekiami 150 metrų atstumu ir jie turėtų stovėti šalia buitinių atliekų konteinerių tam, kad „žmogui nereikėtų vaikščioti į skirtingas puses“.
Įgyvendinus šį planą, Lietuvoje turėtų padaugėti ir atliekas rūšiuojančių žmonių.
