Prezidento rinkimų pergalės kalboje minima „atšylančios planetos naikinanti jėga“ sužadino žaliųjų viltis, kad jis savo antrojoje kadencijoje imsis veiksmų kovoje su klimato kaita, praneša guardian.co.uk.
Aplinkosaugininkai jau vienijasi ir žada reikalauti prezidento laikytis duoto pažado. B. Obamos perrinkimas po uragano Sandy tai – aiškus įsakymas imtis veiksmų kovoje su klimato kaita. B. Obamai rinkimuose pralaimėjęs Mittas Romney, priešingai, savo didžiausioje politinėje kalboje jūros lygio pakilimą nuleido juokais.
Aplinkosaugininkai nedelsiant įteikė pranešimą Obamai, kuriame minima lapkričio 18-osios demonstracija Baltuosiuose Rūmuose, reikalaujanti atsisakyti prieštaringai vertinamo Keystone XL vamzdyno. „Šilčiausi metai JAV istorijoje artėja į pabaigą, kurių metu praūžė uraganas Sandy ir tvyrojusi pražūtinga sausra šalies vidurio vakaruose, todėl visi ieško būdų, kaip padaryti realią pažangą kovoje su klimato kaita“, – rašoma 350.org ir Sierra klubo atvirame laiške.
2009 metais strateginis Baltųjų Rūmų sprendimas dėl klimato kaitos buvo sumenkintas ir B. Obamos mėginimas išvengti šio klausimo rinkimų kompanijos metu daro prezidento situaciją keblia. Juolab, jog jis buvo išrinktas dirbti šiuo klausimu. Taip pat, respublikonai tęsia Atstovų Rūmų kontrolę ir toliau ribos B. Obamos veiklos galimybes.
Tačiau aplinkosaugininkai kartu su Niujorko meru Michaelu Bloombergu, kuris pritarė B. Obamos pozicijai dėl klimato kaitos, teigė, jog uraganas Sandy sukūrė viešą erdvę prezidento veiksmams. „Žinoma, prezidentas B. Obama šio atvejo tikrai nesiėmė taip, kaip mes tikėjomės, bet daugelyje renginių bei žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip „New Yorker“ ir „Rolling Stone“ jis nurodė, jog klimatas bus jo vienas svarbiausių prioritetų jo antrojoje kadencijoje“ – sakė „Breakthrough Solution“ įmonės prezitentė Betsy Taylor.
Dalis naujai išrinktų demokratų Senate ir Atstovų rūmuose už savo pergales yra skolingi savo paramą aplinkosaugos kompanijoms ir tai suteikia žaliesiems daugiau sąjungininkų Kongrese.
Prezidentas turi galimybę anksti parodyti savo ketinimus klimato kaitos atžvilgiu. Pirmasis didelis sprendimas bus dėl Keystone XL vamzdyno – projekto, sukurto išplėsti Albertos bitumingojo smėlio produkciją tiekiant į Teksaso naftos perdirbimo gamyklas. Šį klausimą yra planuojama spręsti kitų metų pradžioje ir daugelis tiki, kad Obama patvirtins šį projektą.
Aplinkos apsaugos grupės taip pat stebės ar B. Obama tęs kovą dėl nuolaidų vėjo pramonės mokesčiams Kongreso sesijose. Jų galiojimas baigiasi metų pabaigoje, pakenkdamas pramonei dėl priverstinių darbuotojų atleidimų iš darbo. B. Obama yra teigęs, kad jis kovos už 46 milijardų dolerių subsidijas iškastinio kuro pramonei.
2009 metais Barackas Obama atėjo į Baltuosius Rūmus su žaliąja „svajonių komanda“, kurioje buvo ir Nobelio premijos laureatas Steve Chu, kuris buvo sekretorius, atsakingas už energetiką. Savo antrojoje kadencijoje jis turės surengti naujų susitikimų. Jis taip pat turi nuspręsti ar turi būti atgaivintas klimato patarėjo postas Baltuosiuose Rūmuose. Šis postas yra tuščias nuo 2011 metų, išėjus Carolui Brownerui. Tai galėtų padėti spausti blokuojamą Kongreso politiką.
Dabar kai B. Obama yra išrinktas antrai kadencijai, taip pat yra tikimasi jog Aplinkos Apsaugos agentūra imsis ryžtingesnių veiksmų stiprinant reguliavimą dėl gyvsidabrio ir CO2 emisijų. Aplinkosaugos bendruomenė lauks didelių pokyčių iš Obamos, kurie leis Amerikai pajudėti link mažo išmetamų CO2 emisijų kiekio ir apsaugos šalį nuo ekstremalių oro sąlygų, kylančio jūros lygio bei kitų klimato kaitos padarinių. Pati ambicingiausia diskusijų tema Vašingtone yra tam tikras CO2 emisijų mokestis, kurį svarsto ir Amerikos Verslo Institutas.
