Greta kiekvieno didesnio kaimo sovietmečiu buvę nelegalūs, kartais iki kelių hektarų žemės plotą užimantys, šiukšlynai tampa uždelsto veikimo bomba. Niekas nežino, kiek iš tiesų jų yra visoje Lietuvoje, nors vien Marijampolės savivaldybės teritorijoje suskaičiuota net 57, iš kurių dabar dokumentuose užfiksuoti ir tvarkomi vos šeši, rašo „Lietuvos žinios“.

Vienas toks šiukšlynas neseniai aptiktas netoli Marijampolės, Meškučių kaime, kai pretendentas atgauti iš kitur atkeltą žemės nuosavybę pamėgino kiek patvarkyti apleistą rekomenduojamą teritoriją. Tik tada, kai sutrikęs žmogus kreipėsi į Marijampolės valdininkus ir žemėtvarkininkus bei kitus specialistus, vieni iš jų prisiminė, kad šiukšlyno būta tikrai nemažo – jis galėjo užimti ne vieno hektaro teritoriją. Tačiau dokumentuose jo nėra, kaip galbūt ir daugelio kitų, jau seniai sulygintų su žeme.

Katė maiše

Dalgio seniai nemačiusiomis žolėmis ir palaikiais krūmokšniais apaugusioje sodybvietėje, kur kaunietis Ričardas Ganusauskas ketino statyti gyvenamąjį namą, pasisukiojęs buldozeris netruko išversti krūvas senų, jau apirusių padangų, statybinių atliekų, įvairios plastikinės taros ir kitokio „turto“, slypinčio labai negiliai – po plona velėna. Sunerimęs dėl tokio radinio sklype, į kurį pretendavo, vyriškis nuskubėjo ieškoti pagalbos į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą (RAAD), Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą (MAATC).

Marijampolės RAAD vedėjas Kęstutis Užuotas LŽ teigė, kad jų specialistai, apžiūrėję apleistą sodybvietę Meškučiuose, iš tiesų aptiko nemažai įvairiausių atliekų. Bandyta nustatyti ir galimą teršėją. Tačiau paaiškėjo, kad tai neįmanoma, nes atliekos jau buvo sumaišytos su žemėmis. Todėl Marijampolės savivaldybės administracijai buvo surašytas nurodymas sutvarkyti apleistą teritoriją ir išvežti šiukšles.

„Pamatėme tik tas atliekas, kurios yra žemės paviršiuje, o kas yra užkasta giliau žemėje, nežinau. Nors tai apleista, medžiais apžėlusi sodyba, žemės paviršius visur buvo gana lygus, todėl neatrodė, kad ten galėtų būti šiukšlių buvimo vieta. Ir jokios oficialios informacijos apie šią teritoriją neturime“, – tvirtino K. Užuotas.

Pasak jo, kasmet jų darbuotojai kartu su seniūnais važinėja po seniūnijų teritorijas ir bando aptikti tokius galimus šiukšlynus. Tačiau apie šį, esantį vos už 100 metrų nuo intensyvaus eismo asfaltuoto kelio, niekas nė neprasitarė. Jeigu ne pretendentas į žemę, aplinkosaugininkų tokia informacija taip ir nebūtų pasiekusi.

Kiti 50 sąvartynų dingo

Netoli Meškučių gyvenantis Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento direktorius Vidas Pielikis buvo atviras – tai, kas dabar matyti žemės paviršiuje, yra tik šiukšlių „ledkalnio“ viršūnė. Anot jo, apie 1987 metus tuometinis tarybinis ūkis technikumas šalia Meškučių pradėjo statyti didžiulę daržovių saugyklą. Jai įrengti prireikė molio, jį kasė greta teritorijos, kurią dabar ketinama atiduoti kauniečiui.

V. Pielikis teigė dabar jau neprisimenantis, kiek ten buvo duobių, bet jos galėjo užimti net ne vieną hektarą teritorijos.

Tai, kad šalia Meškučių kaimo buvo nelegalus šiukšlynas, prisiminė ir MAATC direktorius Antanas Mieliauskas. Pasak jo, kai prieš dešimtmetį Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo inventorizuojami nelegalūs šiukšlynai, tarp daugiau kaip penkiasdešimties jų buvo įrašytas ir esantis Meškučiuose. Tačiau kai po keleto metų buvo tikslinami tokių šiukšlynų sąrašai, jo dokumentuose nebeliko. Minėtasis šiukšlynas nepateko tarp kitų šešių, tvarkomų (Europos Sąjungos (ES) lėšomis, kai juose buvusios šiukšlės buvo surenkamos ir išvežamos į Panausupio sąvartyną. Tačiau A. Mieliauskas, kaip ir kiti specialistai, teigė nežinantis, kas nutiko dar 50 sąraše buvusių šiukšlynų.

Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Anatolijus Lesnickas LŽ mėgino tikinti, kad detektyvo sąvartynų dingimo istorijoje esą įžvelgti nereikėtų, nes didžiausi šiukšlynai buvo sutvarkyti ES lėšomis, kitais esą pasirūpino merija.