Nuolat piktinamės dėl savame krašte vandalų gadinamų ir benamių „kopinėjamų“ rūšiavimo konteinerių, su pavydu žvelgiame į vis labiau švarėjančias Estijos pakeles ir pamiškes. Baltijos šalys pasirinko skirtingus atliekų surinkimo, apmokėjimo ir gyventojams skiriamos „naudos“ kelius.
Šiauriečiai bemaž visas taros pakuočių rūšis superka, nors gyventojų skaičiumi, taigi, ir sukuriamų atliekų mastais, atsilieka. Gal ir Lietuvoje kada nors politikai ir verslas imsis panašios siektinos praktikos... Kol patys delsiame priimti reikiamus sprendimus, pasidairykime po kaimynų latvių kiemą.
Rūšiuoja, bet skirtingai
„Latvijas Zaļais punkts“ (Latvijos žaliasis taškas) rinkodaros ir komunikacijos vadybininkės Janos Duhovskos teigimu, dažniausiai šalyje atliekos rūšiuojamos į dviejų rūšių konteinerius. Vienas, paprastai žalias, skirtas stiklinei tarai, kitas, dažniausiai geltonas – „lengvajai pakuotei“ (PET buteliai, HDPE plastiniai maišeliai ir pakuotės, popierius, kartonas).
Sostinės pašonėje gyvenančio Krišs Kapenieks teigimu, rūšiavimas – asmeninis kiekvieno gyventojo apsisprendimas.
„Atliekų rūšiavimas Latvijoje nėra visuotinai paplitęs. Gyvenu 20 km nuo Rygos nutolusiame Uolainės mieste. Šalia mano namų perdirbimui konteinerių antrinėms žaliavoms nėra. Pats rūšiuoju atliekas tik dėl higieninių paskatų. Maisto atliekas metu į sode pastatytą komposto dėžę. Žinoma, perdirbimui tinkamų atliekų rūšiavimas turėtų būti privalomas, o jos – pasitarnauti kaip atsinaujinantys energijos ištekliai“, - teigė pašnekovas.
„Vieno konteinerio“ sistemos atsisakyta
Kadaise Latvijoje diegta ir gan egzotiška, „vieno langelio“ sistema. Į geltoną konteinerį buvo galima mesti visas perdirbimui tinkamas atliekas – popierių, kartoną, stiklinę tarą ir plastiko pakuotes. Ši sistema veikė tik keliuose miestuose. Galiausiai prieš 5 metus jos atsisakyta – nepasiteisino.
„Taip nutarta dėl labai paprastos priežasties – dėl stiklo duženų buvo neįmanoma pakartotinai perdirbti išrūšiuotų plastiko ir popieriaus pakuočių“, - portalui GRYNAS.LT tokio sprendimo priežastį įvardino LZP rinkodaros ir komunikacijos vadybininkė J. Duhovska.
Depozito laikai – jau praeityje
Šiuo metu kaimyninėje šalyje gyventojams nėra mokama už išrūšiuotą stiklo, plastiko pakuotę ar elementus. Visa įdiegta antrinių žaliavų surinkimo sistema siejama su laisvu asmens apsisprendimu.
„Svarstyta apie vadinamosios depozito sistemos įvedimą, ir šios diskusijos tebevyksta. Idėją palaikantys teigia, kad tai padidintų surenkamų PET butelių ir metalo pakuočių kiekį. Prieštaraujantys jai abejoja – esą toks perdirbimui tinkamų atliekų surinkimo būdas yra per brangus tiek pačiai šaliai, tiek prekes įsigyjantiems vartotojams. „Latvijas Zaļais punkts“ nuomone, depozito sistema per brangi. Žaliavos surinkimui reikalingos aparatūros kaštai būtų daug didesni nei iš rūšiuotos taros gaunama nauda. Be to, atliekų tvarkymo organizacijos ir savivaldybės jau daug investavo į esamą rūšiavimo sistemą. Daugelis jų artimiausius metus ir toliau mokės už išperkamąja nuoma įsigytus konteinerius“, - teigė J. Duhovska.
Visada norisi geriau
Pagal su Europos Sąjunga suderintus vietos teisės aktus LŽT turi surinkti ir perdirbti tam tikrą nustatytą pakuočių kiekį, kuris priklauso nuo taros pateikimo į rinką. 2012 metais ši dalis siekė 55 procentų pakuočių, o šiemet – jau 56 proc.
„Visada norisi, kad gyventojai labiau rūšiuotų. Šių rodiklių pagerinimui reikalingos kelios sąlygos. Pirma, didesnis gyventojų aktyvumas – neseniai atlikti tyrimai parodė, kad tik pusė jų rūšiuoja šiukšles. Antra, gyventojų gebėjimas tai atlikti kruopščiau – atliekų rūšiavimo konteineriuose vis dar randame perdirbimui netinkamų šiukšlių“, - teigė LZP rinkodaros ir komunikacijos vadybininkė.
Esą rūšiavimo taisyklingumą galima paskatinti įvairiomis akcijomis ir nuolatiniu informacijos priminimu. Taip bendrovė paragina gyventojus ne tik rūšiuoti, bet ir tai daryti teisingai.
(NE)rūšiavimo kaina – per maža
LZP atstovės teigimu, gyventojų aktyvumui didžiausią įtaką daro kaina, kurią reikia sumokėti už nerūšiuotų buitinių atliekų išvežimą.
Latvijoje nustatyti mokesčiai atliekas rūšiuojančiam ir to nedarančiam gyventojui skiriasi nedaug. Rūšiavimas sumažina sąskaitą vos 20-30 santimų (99 centai – 1,49 lito). Ši suma yra ženkliai mažesnė nei 1 latas (4,96 Lt.) asmeniui per mėnesį. Todėl tiek mažesnės sąskaitos neskatina žmonių rūšiuoti.
„Jei artimiausiu metu neišrūšiuotų atliekų išvežimo mokestį padidintume iki 5 latų (apie 25 Lt.) asmeniui per mėnesį, gyventojai imtų rūšiuoti viską, ką tik sugebėtų (pakuotes, elektronikos atliekas, padangas, akumuliatorius ir kt.), vien tik tam, kad žymiai sumažintų namų ūkio išlaidas“, - apie galimus pokyčius pasakojo J. Duhovska.
Apie miškus ir pakeles
Tinkamiausias padangų „atsikratymo“ būdas Latvijoje – atgabenti jas į tam skirtas rūšiavimo aikšteles arba priduoti automobilių aptarnavimo įmonėse. Blogiausias atsikratymo būdas – miškai ir pakelės. CitataLatvijoje nustatyti mokesčiai atliekas rūšiuojančiam ir to nedarančiam gyventojui mažai skiriasi. Rūšiavimas sumažina sąskaitą vos 20-30 santimų (99 centai – 1,49 lito). Ši suma yra ženkliai mažesnė nei 1 latas (4,96 Lt.) asmeniui per mėnesį.Šiukšlės Latvijos miškuose – problema. LZP atstovės teigimu, dažniausiai tai pasibaigusių gyventojų sutarčių su atliekų tvarkymo operatoriais pasekmė, kuomet nepasirašę sutarčių namų ūkiai atliekomis atsikrato šiukšles išmesdami į kaimyno konteinerį ir taip rizikuoja būti pričiupti, arba jas tiesiog išverčia miške.
