Pasaulio miestų kraštovaizdžiai vienodėja, sako „Swedish University of Agricultural Sciences“ profesorė, kraštovaizdžio architektė Maria Ignatieva. Ji, viešėdama Vilniuje, dalyvavo mokslinėje konferencijoje „Žalioji architektūra: inovatyvus požiūris“, kurioje skaitė pranešimą apie bioįvairovę „žaliojoje“ XXI a. infrastruktūroje.
Vyksta kraštovaizdžio unifikacija
„Miestų teritorijos smarkiai auga. Kraštovaizdžiai vienodėja. Dangoraižiai tampa rinkos ekonomikos simboliu“, - sakė profesorė, pridurdama, kad globalizacija galėtų paaiškinti, kodėl turime tokį kraštovaizdį pasaulyje, koks jis yra dabar. Šiuolaikinį miestų kraštovaizdį, anot jos, itin paveikė rinkos ekonomika, taip pat politiniai ir kultūriniai pokyčiai.
Anot jos, pasaulyje vyrauja ne tik kraštovaizdžių stilių supanašėjimas, vienodėja ir statybų medžiagų pasirinkimas, viešų miesto erdvių apželdinimas, augalų rūšys.
„Esu įsitikinusi, kad ir į Lietuvą egzotiški augalai atkeliauja iš užsienio šalių, pavyzdžiui, Nyderlandų“, - sakė profesorė.
„Gyvename vejų eroje. 70-80 proc. parkų dengia vejos. Tai vėlgi yra vakarietiškos kultūros simbolis. Jos tampa ir gamtos kontrolės simboliu. Vejos sėjamos net ten, kur jos yra nebūdingos“, - atkreipė dėmesį švedų architektė.
Nors veja iš pažiūros atrodo graži kraštovaizdžio detalė, M. Ignatieva sako, kad intensyvus vejos tvarkymas – žolės pjovimas, herbicidų naudojimas – neigiamai veikia aplinką ir netgi ją teršia.
„JAV 5 proc. oro taršos sukelia kraštovaizdžio tvarkymo įranga, kuri naudoja kurą“, - vieną iš pavyzdžių pateikė švedų profesorė. Anot jos, vejos sėjimas tose vietovėse, kuri jai nebūdinga, sukelia ir kitų neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, miestuose, kuriuose yra labai sausos ir karštos vasaros, veja džiūsta ir pūdama teršia aplinką.
Ateitis priklauso biofiliškiems kraštovaizdžiams?
Kraštovaizdžio architektės teigimu, pasaulyje pamažu plinta naujo bioįvairove pagrįsto kraštovaizdžio stiliaus atmainos. Anot jos, tai stilius, kuris įvertina egzistuojančias praktikas, žaliosios architektūros tvarkymą įvairiuose miestuose ir suranda darnesnius būdus, kaip viską suderinti. Architektai ir kraštovaizdžio kūrėjai stengiasi kurti tokias erdves, kuriose atsiskleistų tai vietovei būdinga augalija ir ji būtų pritaikyta prie vietos klimato ypatumų.
„Toks stilius padės sukurti biofiliškus miestus, miestus, pilnus bioįvairovės. Tokių miestų esmė - sukurti sveikesnę, labiau ekologišką aplinką“, - paaiškino M. Ignatieva.
Profesorė taip pat minėjo, kad kraštovaizdis gali būti kuriamas ir vertikaliuoju būdu – pavyzdžiui, apsodinant stogus, namų sienas, juos paverčiant žaliosios architektūros dalimi.
„Tokijuje ant stogų yra kuriami net žalieji ūkiai. Tokia idėja yra labai inovatoriška. Tai yra alternatyvus būdas kurti miesto urbanistinį kraštovaizdį. Tai kelia ir tokių pastatų vertę. Mums reikia daugiau informacijos ir tyrimų šia tema“, - sakė profesorė.
„Belizo soduose Ciuriche gyvena įvairūs driežai, kurie traukia praeivių dėmesį. Bioįvairove paremtos žaliosios struktūros turėtų atsispindėti miestų kraštovaizdžiuose“, - įsitikinusi M. Ignatieva. Ji vardija, kad jau dabar kai kuriuose miestuose (Stoholme, Kopenhagoje) galima pamatyti erdves žaliosioms sienoms, žaliuosius stogus ir stogus, ant kurių yra auginamas maistas.
„Ekologai, architektai bendradarbiauja šioje srityje, kurdami darnias vejas, kurios galėtų priglausti tam tikrų rūšių bites, kurios neštų miestams ir medų“, - sakė kraštovaizdžio architektė, teigdama, kad ateityje tokių biofiliškų kraštovaizdžių turėtų daugėti.
