Kasmet inspektoriai Lietuvos vandenyse ištraukia keliasdešimt kilometrų nelegaliai užmestų tinklų, kuriuose, preliminariu gamtosaugininkų vertinimu, žūsta apie 20 tonų žuvų, keli šimtai vandens paukščių ir žinduolių. Palikti tinklai jau tapo ne vieno žmogaus skendimo priežastimi, tačiau nelegali žvejyba Lietuvoje ir toliau klęsti.
Kinijoje gamintą tinklą vos už keliolika litų įsigyti gali bet kuris norintis, o neregėto mąsto brakonieriavimą stengiantys suvaldyti aplinkosaugos inspektoriai pažeidėjus gali gąsdinti vos kelių šimtų litų baudomis.
Brakonieriai baigia išsemti mūsų ežerus, o žvejai mėgėjai vis dažniau namo grįžta be laimikio. Tinkluose po vandeniu pūvančios žuvys, žūstantys paukščiai ir žinduoliai atrodo tampa įprastu vaizdu po vandeniu panėrusiam narui.
Daugumą gyvosios gamtos apsaugoje dirbančių inspektorių sutaria, kad nereguliuojama prekyba tinkliniais įrankiais yra viena iš svarbiausių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių Lietuvoje.
„Remiantis statistikos departamento duomenimis už žūklės taisyklių pažeidimus ir už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą skirtų administracinių baudų dydis pernai siekė 550 tūkst. Lt. Šiemet, dar nesibaigus metams, bendra baudų suma jau perkopė 630 tūkst. Lt.“, - akivaizdų nelegalios žūklės augimą konstatavo Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Lauris Martišius.
Mokslininkų nuomonė dar negailestingesnė – nelegalių žvejų veikla, kai kuriuose vidaus vandens telkiniuose pasiekė tokį mąstą, kad tinklais pergaudytos žuvų populiacijos jau nebeturi galimybės atsigauti be žmogaus įsikišimo. Tam yra būtinas dirbtinis išteklių atkūrimas įžuvinant.
„Tinklais paprastai sugaunamos stambesnės subrendusios žuvys. Tokia žmogaus atliekama „selekcija“ greitai išbalansuoja ežero bendriją, joje pradeda dominuoti nedidelės menkavertės žuvys, o trofinės grandinės pakeitimai lemia ir visos biocenozės degradaciją“, – aiškino ichtiologas Kęstutis Skrupskelis.
Žūklę vidaus vandenyse reglamentuojantys Žuvininkystės ir Mėgėjiškos žūklės įstatymai numato, kad prekybos tinkliniais įrankiais tvarką, jų apyvartos kontrolę ir naudojimą vykdo Aplinkos ministerija ar jai pavaldi institucija, tačiau nuo 2006-ųjų metų rengiamos įstatymų pataisos taip ir neįgauna realaus pavidalo.
Nekontroliuojama prekyba tinklais lėmė, kad mūsų rinka užversta pigiais iš Kinijos atkeliaujančiais prastos kokybės tinklais, kuriuos įsigyti gali kiekvienas norintis. Tinkluose įkliuvusi stambesnė žuvis nesunkiai geba pabėgti išsiplėšusi kartu su dalimi tinklo ir vėliau dėl to neretai žūva. Kitas nemažiau svarbus aspektas – pigus tinklas, iš jo išėmus žuvis, pačių brakonierių dažnai įmetamas atgal į vandenį. Čia jis dar mažiausiai kelis metus ir toliau naikina žuvis. Nedidelė tinklo kaina ir lengvas įsigyjimas lemia ir tai, kad tokie tinklai nevertinami ir brakonieriai, įtarę, kad juos stebi aplinkosaugininkai, tinklus tiesiog palieka likimo valiai.
Šiandien Vilniuje, Katedros aikštėje būrys aktyvistų vieša akcija skelbė karą tinklams. 12 valandą dienos susirinkę į iš žmonių sudarytą gyvą žuvies figūrą, jie pajudėjo link aišktėje ištempto tinklo ir jį demonstratyviai perplėšę išsiskirstė kas sau.
Fishmobas.lt kartu su Lietuvos gamtos fondu, renginį remiančiais žvejų mėgėjų klubais, povandeninės žūklės entuziastais (klubas „Neriam“) bei kitais remėjais siekė atkreipti visuomenės dėmesį į nevaldomą prekybą ir žvejybą tinklais vidaus vandenyse.
Nesitikim rasti ir neieškosim „kaltų“ ar „atsakingų“. Tiesiog esama situacija mūsų netenkina, todėl pasitelkdami visuomeninius judėjimus ir piliečių savimonę stengsimės šią padėti keisti patys. Manome, kad išsaugoti savo šalies gamtą yra kiekvieno sąmoningo piliečio pareiga - teigė Fishmobas.lt atstovai.
Siekiant keisti esamą padėtį visų pirma būtina reglamentuoti prekybą tinklais, parengti su tuo susijusius poįstatyminius aktus, kurie numatytų tinklų įsigyjimo ir naudojimosi tvarką, bei sugriežtinti baudas už neleistiną tinklų naudojimą. Kontroliuojami privalo būti ir prekybininkai.
Taip pat būtina nuo mažumės šviesti ir informuoti visuomenę, tačiau šiuo metu tam skirtos lėšos nuolatos „permetamos“ į kitas sritis ar panaudojamos „kažkokių priekabų pirkimui“, neseną, liūdnai nuskambėjusią istoriją prisiminė Kęstutis Skrupskelis.
Pasak renginio organizatorių ši akcija yra tik pradžia didelio darbo kurį būtina atlikti jei norime, kad mūsų vaikai žuvis pažintų ne tik virtualioje erdvėje, o norint pamatyti gyvą žuvį netektų keliauti į jūrų muziejų...
