Senesniuose nei 1994 m. gamybos automobiliuose oro gaivintuvai neretai būdavo pripildomi ozono sluoksnį ardančiu freonu. Vėliau ši medžiaga buvo pakeista mažiau kenksmingomis dujomis, bet jos vienaip ar kitaip vis dar teršia aplinką. Lietuvos autoparko amžius – vienas seniausių Europos Sąjungoje. Taigi šimtai tūkstančių automobilių ir toliau nuodija atmosferą kenksmingomis medžiagomis.
Kaip veikia automobilio kondicionierius?
Namuose esantis šaldytuvas – galima sakyti, artimas oro kondicionieriaus pusbrolis, veikiantis labai panašiu principu. O štai buitiniai ir automobiliniai kondicionieriai, nevertinant profesionaliems inžinieriams suprantamų parametrų, – beveik broliai dvyniai. Tik namuose veikiantys paprastai naudoja elektrą, o automobilyje – didina kuro sąnaudas.
Visas oro kondicionavimo ciklas paremtas termodinamikos dėsniais. Tarp penkių pagrindinių oro kondicionieriaus elementų (kompresoriaus, kondensatoriaus, džiovintuvo, išsiplėtimo indo ir garintuvo) uždaroje sistemoje cirkuliuoja kondicionieriaus darbinė medžiaga. Senesniuose nei 1994 m. gamybos automobiliuose neretai tai būdavo ozono sluoksnį ardantis freonas (R12) ar jo mišiniai.
Freonas R12 buvo pakeistas R13 tipo dujomis. Šios nebeardė ozono sluoksnio, bet skatino šiltnamio efektą. Dar vėliau atsirado HFO1234yf dujos – degios, o jų skilimo produktai – taip pat žalingi aplinkai. Rinkoje yra suskystintas CO2 – pigus ir draugiškas aplinkai. Tačiau gamintojai dar neskuba ieškoti technologinių sprendimų tokių dujų kondicionieriams įdiegti.
Kondicionieriai ir pasaulinis atšilimas
„Draudimas freoną (R12) naudoti šaldymo ir oro kondicionavimo įrangoje įsigaliojo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, 2004 m. gegužės 1 d. Nuo tos dienos gali būti eksploatuojama tik hermetiška įranga, kurios nereikia papildyti ar užpildyti freonu. Tačiau nedraudžiama turėti nepripildytą oro kondicionavimo įrangą (tuščią), taip pat parduoti transporto priemonę su tokia įranga, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė su įranga, kurios veikimas priklauso nuo freono (R12), tiekiama rinkai pirmą kartą.“ – teigia Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.
Ir iš tiesų, daugelio kondicionierių servisų internetiniuose puslapiuose nurodoma, kad senesnių nei 1994 m. laidos automobilių jie neaptarnauja. „Agrijos“ autoserviso meistras patikino, kad freonu R12 Lietuvoje automobilių kondicionieriai nebepildomi jau gerus penkiolika metų, o aušalų mišiniais – apie dešimtį. „Pildome tik R134a aušalu. Žmonės, naudojęsi kondicionierių pildymo paslaugomis prieš penkiolika metų šiandien turi įsigiję arba naujus automobilius, arba, blogiausiu atveju, yra persėdę ant dviračių. Senais, dvidešimties metų automobiliais važinėjantiems daug aktualiau stabdžių kaladėles pasikeisti, nerūpi jiems kondicionierių remontas. O jei atvažiuotų, patarčiau įsigyti naujesnį automobilį. Senų sistemų adaptavimu niekas neužsiima,“ – sakė jis.
Tačiau ką daryti, jeigu iš savo seno automobilio nori išmontuoti kondicionierių, o freoną atiduoti perdirbti? Nuo 2008 m. netoli Vilniaus pradėjusi veikti „EMP“ šaldytuvų perdirbimo gamykla savo supirktuvėse visoje Lietuvoje superka susidėvėjusią šaldymo įrangą. Galbūt priimtų ir kondicionierius? Skelbiama, kad gamykloje surinkta ir išvežta perdirbimui į Vokietiją daugiau nei 16 t šaltnešių mišinių.
„Jie surinkti iš šaldymo įrangos, buitinių kondicionierių, tačiau norinčių demontuoti senų automobilių kondicionavimo sistemas skambučių dar nesame sulaukę. Automobilinius kondicionierius galime priimti perdirbti, bet jis turi būti tuščias,“ – tvirtina „EMP-recycling“ vadybininkė-konsultantė Asta Prankienė.
Kiek tiksliai automobilių rieda Lietuvos keliais ir keleliais su veikiančiais kondicionieriais, sunku pasakyti, tačiau Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2011 m. mūsų šalyje buvo 1,37 mln. įregistruotų ir eksploatuojamų automobilių (turinčių galiojančią techninę apžiūrą (TA), kurių amžiaus vidurkis – 15 metų. Dar apie 455 tūkst. įregistruotų automobilių, neturinčių TA, vidutinis amžius siekia 25,6 metus. Visų automobilių, pagamintų ik 1994 m. kondicionieriai buvo pildomi freonu ar jo mišiniais.
Nauji reikalavimai
Nuo 2011 m. Europoje įsigaliojo ES direktyvos reikalavimas naujai gaminamų automobilių kondicionavimo sistemoms naudoti aušalus, kurių visuotinio atšilimo potencialas (VAP, nuo anglų k. „GWP - Global Warming Potential) ne didesnis kaip 150. Šis dydis nustatomas įvertinus 1 kg dujų šilumos potencialą ir palyginus jį su tokio paties kiekio anglies dioksido šilumos potencialu.
Iki tol plačiausiai kondicionavimo ir šaldymo sistemose buvo naudojami fluorinti angliavandeniliai (HFC), sukurti kaip pakaitalas vietoje chlorintų angliavandenilių (CFC, žinomiausias - freonas), kurie ardo ozono sluoksnį stratosferoje. Tačiau, visame pasaulyje sparčiai didėjant fluoro dujų naudojimui, pastebėta, kad HFC (plačiausiai žinomas – R134a), nors ir nedideliais kiekiais, kaupiasi atmosferoje ir ilgainiui gali sustiprinti šiltnamio efektą.
Todėl nuo 2011 m. naujų automobilių kondicionieriams užpildyti kaip alternatyva naudojamas HFO1234yf (2,3,3,3-tetrafluoropropenas) – pirmasis naujos kartos šaltnešis, kurio visuotinio atšilimo potencialas 335 kartais mažesnis už R134a ir nesuskilęs šis junginys atmosferoje išlieka 400 kartų trumpesnį laiką. Iš visų alternatyvų, pastarasis perėjimas - ekonomiškai palankiausias automobilių gamykloms, nes galima naudoti tas pačias kondicionavimo technologijas. 2013 m. „General Motors“ HFO1234yf užpildus naudos „Chevrolet“, „Buick“, „GMC“ ir „Cadillac“ modeliuose, gaminamuose JAV rinkai.
Vis dėlto, ir šio šaltnešio naudojimas sukelia diskusijų. Pasirodo, skylant HFO1234yf atmosferoje susidaro trifluoracetatas - organinė rūgštis, kurios skilimo mechanizmai vandenyje nežinomi. Šiai rūgščiai degant išsiskiria itin toksiška ir ėdri medžiaga - vandenilio fluoridas. Apskritai, šis aušalas priskiriamas prie lengvai užsidegančių medžiagų ir jo nuotėkis gali būti antrinio gaisro variklio skyriuje priežastimi.
Degumo testas:
Visa, kas nauja yra tik gerai pamiršta sena. Dar XX a. pradžioje šaldymo ir kondicionavimo sistemose naudotas suskystintas CO2. Jį pakeitė amžiaus atradimas – freonas. Vėliau – kiti chemijos pramonės stebuklai. O prie pigaus ir nekenksmingo suskystinto CO2 naudojimo automobilių kondicionavimo pramonėje vis dar negrįžta, nes pasaulinė chemijos pramonė neketina užleisti savo pozicijų rinkoje.
