Kiekviena šalis būtų laiminga susidūrusi su tokia problema, kokią turi Švedijos kraštas: jie neprikaupia tiek daug šiukšlių, kiek yra reikalinga deginimo procesams. Šiukšlių importas – tai išeitis, kurios reikia šaliai.

Švedai turi nepaprastai efektyvią šiukšlių perdirbimo programą. Tik 4 proc. šalies atliekų patenka į sąvartynus, o net 96 proc. yra perdirbami tam tikru būdu pakartotiniam naudojimui. Visgi Skandinavijos kraštas susiduria su viena problema: šalis turi deginti atliekas tam, kad palaikytų šilumą regione bei pasigamintų elektros išteklių. Šiukšlės deginimui yra tarsi kuras, o jo ištekliai krašte labai maži.

Švedijos aplinkos apsaugos agentūros vyr. patarėja Catarina Ostlund teigė, kad šalis pagamina daug mažiau sudeginamų atliekų, nei reikia. Visai neseniai buvo rastas problemos sprendimas ir pradėta importuoti šiukšles iš likusios Europos dalies.

Per metus vidutiniškai švedai importuoja apie 800 tūkst. tonų atliekų savoms reikmėms. Didžiąją dalį šiukšlių jiems „atiduoda“ kaimynai norvegai. Jiems šiukšlių deginimas per brangus, todėl daug paprasčiau atliekas eksportuoti į Švediją.

Švedijos elektros produkcija iš skirtingų šaltinių. Pastebimai auga energijos gamyba iš biokuro ir atliekų

Už tokią paslaugą pagal susitarimą Norvegija moka kaimynei, o ši gauna ne tik atlygį už deginamas atliekas, bet ir šilumą su elektra. Tačiau, deginant atliekas, kaip šalutinis produktas išsiskiria kenksmingi dioksinai, kurie teršia aplinką.

Faktai:

Europoje šiuo metu sėkmingai veikia daugiau kaip 400 modernių atliekų deginimo gamyklų, kai kurios iš jų – Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose, tačiau tai būdinga didesnio urbanizacijos lygio šalims. Daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų turi Prancūzija – net 128. Švedija šiuo metu turinti 29 fabrikus stato dar 6 gamyklas. Ispanijoje jau veikia 8 fabrikai, 67 komunalinėms atliekoms deginti skirtas gamyklas turi Vokietija, 47 gamyklos yra Italijoje. Airijoje planuojama pastatyti 6, Austrijoje, Olandijoje ir Vengrijoje – po 2, Belgijoje – 1 komunalinių atliekų deginimo fabriką. Paskutiniu metu naujos atliekų deginimo gamyklos atvėrė duris Sankt Peterburge ir Londone.

Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai. Taip pat šis procesas yra ekologiškesnis už energijos gamybą deginant iškastinį kurą - gamtines dujas, mazutą, akmens anglį. Dalį komunalinių atliekų sudaro biologinės kilmės medžiagos, todėl jų deginimas mažiau nei iškastinis kuras turi įtakos ir pasauliniam klimato pokyčiui. Komunalinės atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai yra termiškai suskaldomi ir į aplinką nepatenka. Susidarantis šlakas ir pelenai gali būti sėkmingai naudojami kelių statyboje. Po sudegimo šlakuose likę metalai gali būti išrinkti ir panaudoti perdirbimui.

Planuojant atliekų panaudojimą esminis klausimas nėra deginti ar tiesiog deponuoti atliekas. Buitinės atliekos efektyviausiai gali būti panaudojamos būtent kaip šilumos šaltinis. Šalyse, kuriose deginamos atliekos naudojamos elektros energijos gamybai, procese yra dideli šilumos nuostoliai. Esminė problema – kokia technologija, kokie filtrai bus naudojami atliekų deginimo įmonėse ir kaip bus kontroliuojami visi procesai. Tai ir teritorijų planavimo problema, nes šiukšlės į gamyklas daugeliu atvejų gabenamos geležinkelių arba kelių transportu, o jų kvapo, deja neužrakinsi.

Lietuvoje savartynai vis pilnėja nuo komunalinių atliekų, didėja šiukšlių kalnai ir ateina tas laikas, kai nebeturėsime kur jų dėti. Šiandien daug diskutuojama apie tai, kad reikėtų statyti deginimo gamyklą, o gal ir kelias, kuriose būtų deginamos atliekos, o iš to būtų gaunama vienokia ar kitokia nauda. Lietuvoje taip pat yra iniciatyvų ir projektų deginti atliekas, tačiau susiduriama su problema – žmonių prieštaravimu. Aišku, visa tai juda lėtai ir todėl, jog tai reikalauja didelių investicijų,o atsipirkimo laikas neaiškus, be to deginamos atliekos turi būti išrūšiuotos, o tai jau yra papildomi kaštai.

Komunalinės atliekos, pagal atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvą yra pripažįstamos, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis. Naudoti komunalines atliekas kaip kurą yra teisingas, o prijungus prie artimiausių šilumos tinklų, kas labiausiai tinka Lietuvai, nes yra centralizuoti šilumos tinklai, tai duotų didžiausios naudos.