Ankstesnės žemės ūkio revoliucijos padėjo žmonėms išvengti bado, o dabar, teigiama, reikia naujų pokyčių, padėsiančių išmaitinti vis didėjančią žmonių populiaciją, rašo telegraph.co.uk.

Teigiama, kad šiuolaikinio gyvenimo išradimas – pigus maistas – gali greitai išnykti. Vis daugiau ekonomistų ir mokslininkų mano, kad mums gresia esminiai pokyčiai: maisto gali pradėti trūkti ir jis taps brangesnis.

Prieš šimtą metų Didžiosios Britanijos gyventojai išleisdavo daugiau nei pusę savo pajamų maistui. Neturtingųjų sluoksnyje ši proporcija buvo netgi didesnė.

Mes jau baigiame pasiekti Žaliosios revoliucijos limitus, o žmonių poreikiai vis auga. Kinija, Indija ir Brazilija tampa turtingesnėmis valstybėmis, jų gyventojai siekia užauginti ir suvartoti daugiau mėsos. Atsirandantis vis didesnis poreikis jautienai lemia ne tik augančią mėsos kainą, bet ir duonos kainos kilimą.

Šiuo metu pasauliniu mastu maistas yra gana pigus, tačiau nauji Pasaulio banko duomenys rodo, kad tai ilgai nesitęs. Pastebimas įvairių pasėlių, įskaitant kviečius, soją ir kukurūzus, kainų kilimas dešimtimis procentinių punktų. Dauguma maisto produktų yra brangesni, nei buvo prieš penkerius metus.

Turtingųjų pasaulyje užtrunka nemažai laiko, kad maisto kainų augimas padarytų didesnę įtaką. Tačiau varginguose regionuose net mažiausias kainos pakėlimas gali lemti milžiniškas pasekmes.

Šiandien pasaulio populiacija padidėja 1 procentu kasmet – kas devynerius metus reikia pamaitinti papildomai tiek žmonių, kiek jų gyvena Didžiojoje Britanijoje. 2060 metais, manoma, žmonių skaičius pasieks 10 milijardų. Tai sukelia neigiamas pasekmes, nes beveik visa žemė, kuri būtų naudojama maistui auginti, bus užimta.

Amerikos mokslininkas Normanas Borlaugas septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išvedė daugybę derlingų ryžių ir kitų pasėlių veislių, kurios lėmė išlikimą daugeliui žmonių – jei ne naujos pasėlių rūšys, Azija ir Pietų Amerika būtų patyrusios didelį maisto trūkumą jau aštuntajame dešimtmetyje. N. Borlaugo išradimai lėmė vadinamąją Žaliąją revoliuciją.

Mes jau baigiame pasiekti Žaliosios revoliucijos limitus, o žmonių poreikiai vis auga. Kinija, Indija ir Brazilija tampa turtingesnėmis valstybėmis, jų gyventojai siekia užauginti ir suvartoti daugiau mėsos. Atsirandantis vis didesnis poreikis jautienai lemia ne tik augančią mėsos kainą, bet ir duonos kainos kilimą. Pasėliai, auginami žmonėms maitintis būtent jais, užima apie 4 procentus tinkamos žemės paviršiaus. Tačiau tie pasėliai, kurie naudojami maitinti galvijus, avis, kiaules ir vištas, apima 30 procentų tinkamos žemės.

Šiandien pasaulio populiacija padidėja 1 procentu kasmet – kas devynerius metus reikia pamaitinti papildomai tiek žmonių, kiek jų gyvena Didžiojoje Britanijoje. 2060 metais, manoma, žmonių skaičius pasieks 10 milijardų. Tai sukelia neigiamas pasekmes, nes beveik visa žemė, kuri būtų naudojama maistui auginti, bus užimta.

Be to, įtaką daro ir klimato pokyčiai. Šios vasaros karščiai kai kuriose JAV valstijose sumažino pasėlių derlių trisdešimčia procentų. Kukurūzų ir javų kainos šoktelėjo šimtu JAV dolerių už toną.

Amerikoje siekiant sumažinti anglies dioksido išsiskyrimą, milžiniški laukai buvo skirti auginti pasėlius biokurui, o ne žmonių ar gyvulių maitinimui. Praėjusiais metais 120 milijonų tonų kukurūzų buvo paversta į degalus – tai irgi lėmė įvairių maisto produktų kainų kilimą.

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, kaip būtų įmanoma išvengti kainų augimo arba bado grėsmės? Pirmiausia raginama sumažinti žmonių skaičių. Bet to padaryti neįmanoma. Viena iš alternatyvų – žmonėms tapti vegetarais. Jei sumažintume mėsos suvartojimą 50 procentų, tai leistų padidinti žemės plotus maisto auginimui. Tačiau ir to greičiausiai neįvyks, nes, manoma, iki 2050 metų mėsos poreikis išaugs dvigubai.

Pasėliai, auginami žmonėms maitintis būtent jais, užima apie 4 procentus tinkamos žemės paviršiaus. Tačiau tie pasėliai, kurie naudojami maitinti galvijus, avis, kiaules ir vištas, apima 30 procentų tinkamos žemės.

Tai ką mes galime padaryti? Pirmiausia reikia daugiau dirbamos žemės, kuri tiktų auginti maistą. Tai reiškia, kad iki 2060 metų gali tekti paaukoti dalį Afrikos laukinės gamtos.

Kai kurie žmonės viltį mato genetiškai modifikuotose produktuose, pavyzdžiui, Auksiniuose ryžiuose (maždaug prieš dešimtmetį sukurtoje genetiškai modifikuotoje ryžių rūšyje, kurioje gausu vitamino A). Priežastis, kodėl genetiškai modifikuoti produktai plačiai nenaudojami, yra ta, kad tam aršiai prieštarauja aplinkosaugininkų grupės.

Be to, mokslininkai bando išrasti dirbtinę mėsą, kuri beveik nesiskirtų nuo tikros mėsos, bet būtų daug pigesnė.