Šiauliuose esančiame Talkšos ežere šiemet buvo draudžiama maudytis net kelis kartus. Visuomenės sveikatos biuras kelis kartus fiksavo smarkiai padidėjusius žarninių lazdelių rodiklius ir ežerą padabino „Maudytis draudžiama“ ženklais. Taršos šaltinio valstybės tarnautojai neranda, o šalia gyvenantiems ir ežero apylinkes pamėgusiems gyventojams tenka kęsti fekalijų ir už 6 mln. Lt valomo ežero dumblo smarvę.

Draudžia maudytis

„Dar pernai metais ežeras buvo skaidrus ir švarus. Jame visi maudėsi ir šalia jo ilsėjosi. Šiemet prasidėjo dumblo valymo darbai, dabar tos dumblo krūvos stūkso, skleidžia kvapą, ežere maudytis draudžiama, o aplink ežerą – bjaurus fekalijų kvapas“, - nepasitenkinimo neslėpė GRYNAS.lt skaitytoja. Moteris pasakojo, kad kone kasdien palei ežerą vedžioja šunį ir ties kai kuriomis ežero vietomis neįmanoma praeiti neužsikimšus nosies: „Šalia Talkšos ežero yra mažesnis Prūdelio ežerėlis. Tai apie jį kvapas taip pat stiprus. Įtariu, kad vietiniai gyventojai leidžia fekalijas čia, o toliau jos nuteka į Talkšą. O gal ir į pačią Talkšą leidžia?“ Šiaulietė nedrįso spėlioti kaip yra iš tikrųjų, tiesiog stebėjosi, kad nieko nėra dėl to daroma.

etaplius.lt
Salduvės parko pusėje įsikūrę gyventojai naudojasi lauko tualetais. Vietiniai neslepia, kad užuot išsiurbę ir išvežę nuotekas, jas tiesiog užkasa, nes taip pigiau.

Šiaulių savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Vita Sakalauskaitė patvirtino, kad fekalijų problema išties egzistuoja: „Būtent šiemet net kelis kartus fiksavome žarninių lazdelių skaičiaus padidėjimus. Kelis kartus buvome uždraudę ežere maudytis, kai tarša dingdavo – vėl leisdavome. Pateikėme išvadą, kad ežeras greičiausiai užterštas fekalijomis. Kiek man žinoma, tiek gamtosaugininkai, tiek savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ieškojo kaltų, bet nieko nerado“.

Ežero vanduo yra tikrinamas kas dvi savaites. Jeigu užterštumas padidėjęs – tyrimas kartojamas kas 3 – 7 dienos, kol dingsta. Šiuo metu ežere tarša vėl padidėjusi ir maudytis jame draudžiama. V. Sakalauskaitė atskleidė, kad ežero užterštumo lygis nuolat svyruodavo, bet ne tokiais mastais. Esą pernai nebuvo nei sykio fiksuotas žarninių lazdelių padidėjimas, užpernai vos vienas, o šiemet – net keliolika. „Rugpjūčio 21 d. vėl aptikome taršos padidėjimą. Uždraudėme maudytis. Rugpjūčio 27 d. - užterštumas tebebuvo. Dabar vėl tikrinsime rugsėjo 3-iąją“.

Ieško, bet neranda

Vasaros viduryje aplinkosaugininkai vaikščiojo palei ežerą, naršė jo priekrantes, bet jokio taršos šaltinio nerado. „Ieškojom, bet nieko neradom. Čia labai sudėtinga situacija, nes jeigu kas ir leidžia fekalijas, jos juk neteka nesustojama vaga. Tuo metu kai ieškojom nebuvo aiškaus teršimo fekalijomis, į ežerą niekur netekėjo nuotekos. Reikia pataikyti būtent tuo momentu kai yra išleidžiami teršalai, reikia rasti kokį vamzdį, reikia paimti mėginį, patvirtinti, kad ten teršalai ir tik tada galima kažką padaryti. Ežeras vietomis tankiai apaugęs, o gal gyventojai gudriai išvedė vamzdžius taip, kad nesimatytų?“, - savo spėjimais dalinosi Šiaulių miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Alvydas Kairys.

Sovietmečiu šalia Talkšos ežero veikė didžiulė „Elnio“ odos perdirbimo gamykla
Gamybos metu buvo naudojami didžiuliai kiekiai įvairių chemikalų, o dėl netinkamų jų laikymo ir utilizavimo sąlygų dirvožemis, požeminiai vandenys ir pats ežeras buvo gausiai „patręštas“ sunkiaisiais metalais.

Šiemet jau nekartą gyventojai kreipėsi į aplinkosaugininkus dėl fekalijų smarvės, bet abstrakti informacija pareigūnams nepadeda. „Žinote, juk reikia turėti labai rimtus įrodymus, kad galėtume patekti į žmogaus privačią teritoriją ir patikrinti. Dažniausiai viskas daroma taip: leidžiam pas žmogų iš krano vandenį ir žiūrime ar jis neišteka į ežerą. Bet, kad galėtume pas jį įeiti į namus reikia rimtų įrodymų. Juk negalime brautis pas ką užsimanę?“, - teigė A. Kairys. Jo teigimu, gyventojams neužtenka pranešti, kad yra kvapas, geriausia būtų, kad įvardintų kas tiksliai teršia ir tada būtų galima imtis priemonių.

Teršėjų bandė ieškoti ir savivaldybės tarnautojai. Viešosios tarkos skyriaus darbuotojai ėjo nuo durų prie durų ir kalbėjosi su žmonėmis, bet kaltininkų atrasti nepavyko.

Neturi kanalizacijos

„Ne visi Talkšos pašonėje stovintys namai prijungti prie miesto nuotekų tinklų. Salduvės parko pusėje įsikūrę gyventojai naudojasi lauko tualetais. Vietiniai neslepia, kad užuot išsiurbę ir išvežę nuotekas, jas tiesiog užkasa, nes taip pigiau“, - liepos mėnesį apie problemą rašė vietinis Šiaulių naujienų portalas etaplius.lt.

Bendrovė „Šiaulių vandenys“ šiuo metu apie Talkšos ežerą tiesia naujus vandens ir nuotekų tinklus.

Tikimasi, kad naujos kanalizacijos linijos paskatins žmones prisijungti prie civilizuoto nuotekų tvarkymo būdo. Žinoma, prieš tai dar juos reikės įtikinti prie jų prisijungti, nes to jie daryti neprivalo. Kita vertus, pagal galiojančias Atliekų tvarkymo taisykles, gyventojai netinkamai tvarkantys savo nuotekas (ar atliekas) rizikuoja užsitraukti pinigines baudas nuo 10 Lt (jeigu baudžiamas pirmą kartą) iki 2 tūkst. Lt.

Sovietinis palikimas

Sovietmečiu šalia Talkšos ežero veikė didžiulė „Elnio“ odos perdirbimo gamykla. Gamybos metu buvo naudojami didžiuliai kiekiai įvairių chemikalų, o dėl netinkamų jų laikymo ir utilizavimo sąlygų dirvožemis, požeminiai vandenys ir pats ežeras buvo gausiai „patręštas“ sunkiaisiais metalais.

A. Kairys
Reikia pataikyti būtent tuo momentu kai yra išleidžiami teršalai, reikia rasti kokį vamzdį, reikia paimti mėginį, patvirtinti, kad ten teršalai ir tik tada galima kažką padaryti. Ežeras vietomis tankiai apaugęs, o gal gyventojai gudriai išvedė vamzdžius taip, kad nesimatytų?

Šiaulių miesto savivaldybė jau kelis metus vykdo Talkšos dumblo valymo darbus. „Pietinė ežero dalis jau išvalyta, o šiaurinė pradėta valyti nuo 2011 m. Darbus planuojame užbaigti 2013 m.“, - GRYNAS.lt teigė savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus projekto vadovė Kristina Patapaitė.

10,3 ha ežero plote ketinama išvalyti 250 tūkst. kub. m dumblo. Dėl didžiulių valymo darbų apimčių susidaro didžiuliai dumblo kalnai. O šie, pasirodo, – būtinybė. „Darbus atlieka UAB „Pasvalio melioracija“. Pripažįstu, kad dumblo kvapas nemalonus, bet toks yra technologinis procesas. Dumblas privalo būti paliekamas kol išsausės ir tik tada bus jį galima valyti“, - dėsto K. Patapaitė. Tarnautoja patikino, kad pasibaigus projektui apie ežerą nebebus jokio dumblo, bus įrengti paplūdimiai vietomis išklota plytelėmis, kaip jau buvo pasielgta ir pietinėje ežero pusėje.

6,2 mln. kainuojantis trečiasis ežero valymo etapas – ne pabaiga. „Po šių valymų bus imtasi valyti pačią „Elnio“ gamyklos teritoriją“, - pridūrė K. Patapaitė. Paklausta ar protinga yra valyti pirma ežerą, o tik paskui jo taršos šaltinį, projekto vadovė atsakė, kad tiesiog taip pasiskirstė projektai: „Buvo žiūrima kam ir kada galima gauti finansavimą. Nenorėjome delsti ir laukti ir prarasti galimybes viską sutvarkyti tad veikėme pagal aplinkybes“.