Siekdami ateinančioms kartoms palikti unikalų gamtos paveldą, miškininkai steigia genetinius draustinius. Miškininkai sako, kad natūraliuose miškuose medžiai paprastai būna prastesnės kokybės, todėl genetiniuose draustiniuose specialistų prižiūrimi auga patį geriausią genofondą turintys medžiai, kurių sėklos bus sodinamos į dabar iškertamų miškų plotus.

Šilutės miškų urėdijoje 1993 m. išskirti 8 genetiniai draustiniai, viename iš jų augančių ąžuolų amžius siekia net 115 metų. Žinant, kad iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos Šilutės kraštas istoriškai priklausė Prūsijos regionui, galima manyti, jog šiandien taip vertinamus genetinius draustinius užveisė ir saugojo prūsų kraujo turintys miškininkai.

Genetiniai draustiniai - beveik 40 ha

Vienas iš draustinių, esantis Pagėgių girininkijoje, neoficialiai ir vadinamas Prūsų mišku. Čia ąžuolai auga kiek trumpesnį, tačiau ne ką mažiau įspūdingą laiko tarpą – 105 metus.

Bendras genetinių draustinių plotas Pagėgių, Norkaičių ir Švėkšnos girininkijose sudaro 36,3 ha. Pagėgių girininkijoje išskirti 1,2 ha karpotųjų beržų, 3,8 ha ąžuolų ir 6,2 ha pušų genetiniai draustiniai. 3,7 ha genetinio pušų draustinio yra Švėkšnos girininkijoje.

Čia taip pat prižiūrima ir 10,1 ha genetinio ąžuolų draustinio. Dar trys sklypai, kuriuose auga saugotino genofondo ąžuolai, po 2,2, 4,9 ir 4,2 ha saugomi ir Norkaičių girininkijoje. Būtent čia jie auga seniausiai – net 115 metų.

Norkaičių girininkijoje dar galima pamatyti ir paprastąjį buką. Nedideliuose mišriuose medynėliuose bukai auga Ašpurvių miške. Didžioji dalis Norkaičių girininkijoje tarpstančių bukų auga pušynuose ir ąžuolynuose.

Bukai mėgsta šilumą

Vakarų Lietuvoje šiltesnius orus mėgstantiems bukams sąlygos gana geros net žiemos metu, kadangi jie nepakelia šalčio. Bukai gerai auga drėgno pajūrio klimato sąlygomis, mėgsta purius derlingus drėgnokus priemolius ir priesmėlius.

Tiesa, pasak Šilutės miškų urėdo Stepo Bairašausko, šių medžių augavietės į genetinių draustinių teritoriją bent jau kol kas neįtrauktos, nors miškininkai juos saugo ne ką mažiau nei ąžuolus, pušis ir kitus medžius.

Dabar ūkininkaujama ne prasčiau

Šilutės miškų urėdas įsitikinęs, kad urėdijose šiuo metu ūkininkaujama ne prasčiau nei ankstesniais laikais, kai ir buvo pasodinti genetiniai draustiniai. Jų reikšmė šiandienos miškininkystei išties ypatinga.

„Vykdydami urėdijoms priskirtą ūkinę veiklą, iškirtę miško kvartalus medienai norime, kad atsikuriantis miškas būtų ne blogesnis, o geresnis. Todėl renkame medžių sėklas iš genetinių draustinių, sėklinių miško plantacijų, sėklinių medynų, sodiname jas į atskirus sklypus, auginame genetiškai patvarių medžių palikuonis“, – pasakojo S. Bairašauskas.

Genetika lemia medienos kokybę

Miškininkams genetiniai draustiniai pasitarnauja ne tik kaip galimybė išsaugoti gamtos paveldą, bet yra svarbūs ruošiant medieną. Jeigu, pavyzdžiui, ąžuolas auga tiesus, jo šakos grakščios, mediena būna itin geros kokybės.

Miškininkai taip pat veisia prieš daugelį metų pasodintų genetinių medynų tiesioginius palikuonis – nuo geriausių medžių nuėmus jų šakutes auginami įskiepiai, kurie vėliau sodinami į sėklines plantacijas, o iš ten keliauja į tuos pačius genetinius draustinius ir kitur. Tokiu būdu dauginamas medžio palikimas.

Kad neišnyktų patys genetiniai draustiniai, jie taip pat želdinami natūraliu būdu – sėkloms savaime krentant į žemę. Genetiniuose draustiniuose toks želdinimo būdas tinkamas, tačiau tokio statuso neturinčiuose sklypuose, norint gerinti juose augančių medžių kokybę, miškininkams tenka pridėti ir savo rankas.

Natūraliuose miškuose prastesni medžiai

„Paveldimumas svarbus tiek žmogui, tiek medžiui. Jei miškininkai prie miško atkūrimo proceso nepridėtų savo rankos, turėtume gerokai prastesnės kokybės miškų. Tuose miškuose, kurie išaugę natūraliai, auga prastesnės kokybės medžiai, ne koks ir medžių tankumas. Todėl naudodami iš tam tikrų sklypų atrinktas sėklas kuriame geresnius, gražesnius ir našesnius miškus“, – pasakojo Šilutės miškų urėdas.

S. Bairašauskas svarstė, kad ateityje, mažiausiai po 100 metų, tie sėkliniai sklypai, kuriuose auga rinktiniai geros kokybės medžiai, taip pat gali būti pripažinti genetiniais draustiniais.

Dar neaišku, kodėl džiūsta ąžuolai

Kalbėdamas apie miškininkų vykdomą genetinių draustinių apsaugą, Šilutės miškų urėdas neslėpė, kad kol kas nepavyksta valdyti kai kurių gamtoje vykstančių procesų. Galbūt dėl užteršto vandens, oro ar dėl kitų priežasčių, kurių iki galo dar neįvardino ir tuo besidomintys mokslininkai, itin džiūsta girių galiūnai ąžuolai.

Šiuo metu praretėjęs ir Pagėgių girininkijos genetinis ąžuolų draustinis. Džiūstant 32 metrus į aukštį išsistiebusiems medžiams juos dar puola ir šernai. Tad miškininkai draustinį aptvėrė tvora, kad šernai neėstų gilių ir vyktų natūralus miško atsikūrimas.