Vilniaus mieste ir rajone fekalijomis užteršti Balžio ir Ilgučių ežerai, juose maudytis nerekomenduojama. Vis dėlto, apie tokius draudimus nieko negirdėjusių gausu, nes jokių įspėjamųjų ženklų prie ežerų nėra. Poilsiautojai nieko neįtardami karštą vasaros dieną turškiasi vandenyje. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai, atlikę vandens kokybės tyrimus, teigia, jog vanduo turėtų išsivalyti natūraliai, tačiau tik tuo atveju, jei dings taršos šaltinis. Šiuo metu jame yra padidėjęs žarnyno enterokokų ir lazdelių kiekis.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistas Šarūnas Alasauskas teigė, jog pakartotinio tyrimo mėginiai jau paimti ir šią savaitę turėtų paaiškėti rezultatai.

„Vanduo valosi natūraliai, kai orai šaltesni ir žmonės mažiau maudosi. Tiesa, prisideda liūtys, kai įvairios šiukšlės ir fekalijos yra nuplaunamos į ežerą. Karščiai irgi situaciją pablogina, nes jie skatina patogeninių organizmų dauginimąsi“, - teigė Š. Alasauskas.

Ženklai bus pastatyti, jei tarša nesumažės

Specialisto teigimu, esant tokio lygio užterštumui, maudytis pavojinga nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms bei vaikams. Visi kiti maudydamiesi tokiame vandenyje bando savo imunitetą. Jei jis – silpnesnis, rizikuojama užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcijomis, netgi kirmėlėmis. Žarnyno enterokokų ir lazdelių padidėjęs kiekis vandenyje rodo, jog jis teršiamas fekalijomis.

Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė patvirtino, jog įspėjamieji ženklai prie Ilgužio ir Balžio ežerų nėra pastatyti. Šie ežerai neturi oficialių maudyklų statuso, todėl čia nėra nei persirengimo kabinų, nei gelbėtojų. Neįsipareigojama informuoti ir apie užterštą vandenį. Ši teritoriją priklauso Vilniaus miškų urėdijai ir Vilniaus savivaldybė finansuoja tik atliekų tvarkymą aplink ežerus. Vis dėlto, jei šią savaitę ištyrus vandens mėginius paaiškėtų, kad tarša išliko, įspėjamieji ženklai bus pastatyti.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovas Š. Alasauskas spėjo, kad tarša gali atsirasti dėl nuotekų išleistuvų, kurie yra išvesti į ežerą. Aplink Ilgučių ežerą yra nemažai gyvenamųjų namų, gali būti, kad kažkurio savininkas leidžia nuotėkas į vandens telkinį.

„Užtat aplink Šilo ežerą nėra daug namų, greičiausiai ten vandens taršai turi įtakos poilsiautojai“, - svarstė Visomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistas.

Tarša turėtų susidomėti aplinkosaugininkai

Vyras teigė, jog tokiu atveju ežerą galima valyti nebent chlorkalkėmis. Kadangi tokiu būdu nužudoma visa jame esanti gyvybė, toks būdas Lietuvoje netaikomas.

„Pakartotiniai tyrimai dažniausiai parodo, kad ežeras jau išsivalė. Vandens telkinys valosi natūraliai. Jei keli tyrimai iš eilės rodytų padidėjusį enterokokų kiekį, tai jau būtų pagrindas parašyti raštą aplinkosaugininkams, kad jie patikrintų aplink ežerus esančius namus. Ir nebūtinai tai bus išleistuvai į ežerą. Gali būti netvarkinga kanalizacija, arba lauko tualetas, kuris po stipraus lietaus patvino ir viskas nutekėjo į ežerą“, - galimas taršos priežastis vardijo Š. Alasauskas.