Pradedant namo statybas pravartu susimąstyti apie galimybes savo būstą paversti draugišku gamtai. Apdairiai ir protingai įrengtas namas – tai ne tik būdas tausoti senkančius gamtos išteklius, saugoti gyvūniją ir augaliją, mažinti oro, dirvos bei vandens taršą. Tai galimybė užsitikrinti sveikesnį ir pigesnį gyvenimo būdą naudojant tinkamas medžiagas, energiją taupančius įrenginius ir paprasčiausią išradingumą. Čia pateikiama informacija, kurią būtina žinoti norint pasistatyti ekologišką namą.

Rinkimės ekologiškas statybines medžiagas

Statant ekologišką namą būtina pasirinkti tinkamas statybines medžiagas, kurios atitinka tam tikrus kriterijus.

Izoliacija. Geriau šilumą izoliuojančios medžiagos laikomos ekologiškesnėmis, nes padeda sutaupyti energijos šildant arba vėsinant namo vidaus patalpas.

Ilgaamžiškumas. Kuo ilgaamžiškesnė medžiaga, tuo ji naudingesnė ne tik gamtai, bet ir pačiam žmogui.

Statybinės atliekos ir perdirbimas. Panaudotų medžiagų atsikratymas neturi būti žalingas gamtai. Geriausia, jeigu jas būtų galima perdirbti.

Medžiagų gamyba. Žmogus, kuris rūpinasi gamta, turėtų žinoti, kur gaminamos ir iš kur vežamos pageidaujamos statybinės medžiagos. Pavyzdžiui, norint statytis medinį namą pravartu žinoti, ar mediena vežama iš prižiūrimų ir atsodinamų miškų. Taip pat geriau rinktis medžiagas, kurioms nereikia ilgų ir sudėtingų gamybos procesų, kurių gaminimo metu žalojama gamta. 

Ekologiškų statybinių medžiagų spektras pakankamai įvairus, visos ekologiškos medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis. Viena iš tokių medžiagų – purvo plytos, gaminamos iš žalio molio, maišomo su vandeniu ir retkarčiais šiaudais (kad neskilinėtų). Purvo plytos yra viena seniausių medžiagų, naudotų statyboms, taip pat ji yra viena ekologiškiausių, kadangi jos pagaminimui užtenka saulės energijos ir visiškai natūralių medžiagų. Tokiu būdu pastatytas ir gerai prižiūrimas namas gali stovėti šimtmetį. Atgyvenusios plytos galiausiai vėl tampa moliu. Jų pagaminimo procesas gana paprastas, tačiau reikalaujantis daug darbo jėgos. Taip pat nerekomenduojama tokių plytų rinktis kraštuose, kur smarkiai svyruoja temperatūros, kadangi šių plytų izoliacinės savybės nėra labai patikimos. Vienos tokios rūšies plytos kaina Lietuvoje siekia 1,50 lt.

Molinės plytos - ekologiškas pasirinkimas

Taip pat populiarūs su purvu sumaišyti ir sukompresuoti šiaudai. Tokia medžiaga gaminamos sienos papildomai padengiamos ir plonu cemento sluoksniu. Šiaudinės sienos nepaprastai tvirtos ir gerai izoliuoja ne tik šilumą, bet ir garsą. Statyboms naudojami šiaudai paprastai atkeliauja iš ūkininkų.

Plienas taip pat laikomas ekologišku pasirinkimu. Nors jo gamyba reikalauja daug energijos, plienas yra viena ilgaamžiškiausių medžiagų, kurią būtų galima panaudoti ekologiško namo statyboms. Plieninės sienos gali laikyti ilgiau negu du šimtus metų. Šis metalas taip pat lengvai perdirbamas arba panaudojamas kitoms reikmėms.

JAV atlikti tyrimai parodė, kad standartinis, neekologiškas namas mieste iš tiesų padaro mažiau žalos, negu visiškai ekologiškas namas užmiestyje. Taip yra todėl, kad dėl didesnio atstumo iki darbo, parduotuvės ar kitų įstaigų sunaudojama daugiau kuro.

Lietuvoje populiariausia medžiaga ekologiškiems pastatams – mediena. Tai atsinaujinanti, lengvai antrą kartą panaudojama medžiaga. Jeigu medinis namas gerai prižiūrimas, jis gali išstovėti šimtmečius. Mediena gerai izoliuoja šilumą, taip pat ją sugeria ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Rąstiniuose pastatuose natūraliai palaikomas drėgmės balansas. Jeigu namo viduje susikaupia didelis drėgmės kiekis, rąstinės sienos perteklių sugeria, o joms išsausėjus grąžina drėgmę atgal. Dėl to, skirtingai nei kitų tipų pastatuose, oras niekada neišsausėja. Dėka elektrostatinių medžio savybių, patalpose nesikaupia statinė elektros energija, dėl to ore nesklando dulkės.

Taupykime energiją šilumos sąskaita

Vidutiniškai net 55 proc. energijos sunaudojama šildant arba vėsinant namo patalpas. Lietuvoje šildymo problema yra ypač aktuali, todėl pravartu žinoti, kokiais nežalingai gamtai būdais galima sumažinti savo šildymo sąskaitas taupant namo apšildymui sunaudojamą energiją.

- Statant langus ar duris, rekomenduojama rinktis rėmelius, pagamintus iš stiklo pluošto, plieno arba poliuretano. Šie rėmeliai užtikrina mažiausią oro pralaidumą ir neleidžia šilumai palikti pastato sienų.

- Kadangi vis dažniau Lietuvą aplanko karštos vasaros, rekomenduojama įsirengti šviesesnės spalvos stogus, kurie atspindėtų saulės šviesą ir sugertų mažiau saulės šilumos. Tokiu būdu vasarą pavyks sutaupyti pinigų vėsinant namo patalpas.

- Daugelis žmonių namo vėdinimui renkasi kondicionierius, o apšildymui – įvairius oro šildytuvus. Įsirengus šilumos siurblius tiek žiemą, tiek vasarą galima palaikyti optimalią temperatūrą ir sumažinti elektros sunaudojimo kiekį daugiau nei 40 proc.

- Protingai pastatytas namas, atsižvelgiant į žemės sklypo ypatumus, gali padėti sulaikyti šaltus žiemos vėjus ir įsileisti vėsius vasaros gūsius.

Ekologiški dažai dažniausiai parduodami miltelių pavidalu. Jie yra maišomi su vandeniu ir privalo būti panaudojami iš karto.

- Neužstatykite radiatorių baldais. Prie radiatorių pastatyti baldai sugeria daug šilumos, todėl pastebimai padidėja apšildinimui sunaudojama energija.

- Energijos taupymas neapsiriboja vien šildymo sąskaitomis. Pavyzdžiui, visame name įrengtos energiją taupančios lemputės padeda sutaupyti daugiau nei 250 litų per metus. Geriausia, jeigu tiek namo išorėje, tiek viduje būtų įrengti judesio sensoriai, kurie savaime įjungia ir išjungia šviesas.

Naudokime atsinaujinančius energijos šaltinius

Kyla daug diskusijų apie saulės energijos panaudojimo pliusus ir minusus. Tiesa ta, kad saulės kolektorių įrengimas kainuoja pakankamai brangiai – vieno plokščio saulės kolektoriaus kaina Lietuvoje gali siekti iki 2000 litų. Tačiau ilgametė patirtis parodė, jog tinkamai įrengtos saulės elektrinės atsiperka su kaupu.

Nepaisant kainos, saulės energijos generavimas turi nemažai privalumų. Visų pirma – tai švari, atsinaujinanti energija, kuri visiškai neteršia gamtos ir nežaloja žmogaus sveikatos. Antra, jos gali būti įrengiamos net ir atokiausiuose žemės kampeliuose, kur mums įprasto elektros tiekimo įdiegimas gali būti sudėtingesnis.

Paprastai saulės energija naudojama vandens šildymui. Tokiu būdu galima sutaupyti iki 25 procentų visų komunalinių išlaidų. Taip pat saulės energijos sukauptas perteklius įkrauna specialias saulės baterijas, kurios vėliau gali būti panaudojamos įvairiems buitiniams elektros prietaisams įjungti.

Rinkimės ekologiškus dažus

Ne visi dažai yra ekologiški. Įprastus dažus nuo ekologiškų atskirti paparasta – pakanka atidaryti indo dangtelį ir juos pauostyti. Visiems pažįstamas kvapas sufleruoja, kad naudojame įprastus dažus, kurie yra prisotinti aplinkai žalingais chemikalais – klijais, pigmentais, įvairiais biocidais ir t.t. Įprastų dažų induose kaupiasi dujos, palaikančios dažus tirštus. Atidarius indą visos šios dujos išeina į atmosferą ir sukelia smogą, kuris gali tapti galvos skausmų, svaigimo priežastimi, netgi tam tikrų ligų sukelėju.

Dažai

Patys ekologiškiausi dažai neturi jokių toksinių medžiagų ir paprastai yra gaminami iš natūralių produktų – dažniausiai iš pieno proteinų, laimo ir netoksiškų pigmentų. Tačiau tokie dažai turi ir savų trūkumų. Visų pirma, jie nepasižymi ilgaamžiškumu, taip pat tokių dažų spalvų pasirinkimas yra mažesnis.

Ekologiški dažai dažniausiai parduodami miltelių pavidalu. Jie yra maišomi su vandeniu ir privalo būti panaudojami iš karto.

Protingai pastatytas namas, atsižvelgiant į žemės sklypo ypatumus, gali padėti sulaikyti šaltus žiemos vėjus ir įsileisti vėsius vasaros gūsius.

Taupykime vandenį

Populiariausias vandens taupymo būdas – tai kontroliuojamas tualetinio vandens nuleidimo mechanizmas ir vonioje įrengiamos vandens srovę paskirstančios ir mažinančios dušo galvutės. Tačiau nevertėtų apsiriboti tik tuo.

Vienas iš būdų sutaupyti vandens ir tuo pačiu pinigų – įsirengti cirkuliacinius siurblius. Jų dėka, atsukus vandenį nereikia laukti, kol jis įkais iki norimos temperatūros, todėl sutaupomas nemažas kiekis paprastai veltui išleidžiamo vandens. Cirkuliaciniai siurbliai yra nesunkiai įmontuojami, o jų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

Kokią vandens šildymo sistemą pasirinksite?
Foto: "Sekundė"

Vietoje dabar visur naudojamų šildymo katilų ("boilerių"), siūloma įsirengti momentinius vandens šildytuvus. Atsukus karštą vandenį iš vamdžio atkeliaujantis šaltas vanduo dujomis arba elektra yra iš karto sušildomas, todėl, skirtingai nei naudojant boilerį, namie niekada nepritrūks karšto vandens. Taip pat momentiniais šildytuvais pakeičiant šildymo katilus sutaupoma elektros, kurios pastarasis reikalauja nuolatiniam vandens temperatūros palaikymui.

Didesniuose namuose vieno momentinio vandens šildytuvo paprastai nepakanka. Tuo pat metu naudojantis dušu ir, pavyzdžiui, skalbimo mašina, tokie šildytuvai gali neužtikrinti norimo rezultato. Vieno momentinio vandens šildytuvo kaina – apie 400 litų.

Pastato vieta svarbesnė, nei manoma

Pasirodo, kad vieta, kur pastatytas namas, yra tiek pat svarbus aspektas, kaip ir pačio namo ekologiškumas. 2011 metais JAV atlikti tyrimai parodė, kad standartinis, neekologiškas namas mieste iš tiesų padaro mažiau žalos, negu visiškai ekologiškas namas užmiestyje. Taip yra todėl, kad dėl didesnio atstumo iki darbo, parduotuvės ar kitų įstaigų sunaudojama daugiau kuro.

Statistiškai, automobilių emisiją ekologiškų namų privalumai kompensuoja vangiai, nes mieste gyvenantys gyventojai ne tik dažniau renkasi vaikščiojimą pėsčiomis, bet ir viešąjį transportą. Dėl to rekomenduojama namą statytis arčiau darbo, mokyklų, parduotuvių ir kitų dažniau lankomų vietų, iki kurių būtų galima nueiti pėsčiomis arba nuvažiuoti dviračiu.