Kaip Lietuvos politikai suvokia aplinkosaugą ir ekologiją?

Didžiųjų parlamentinių partijų 2012 metų Seimo rinkiminėse programose dėmesys gamtosaugai skurdokas. Išsiskiria tik viena partija, pažėrusi virtinę gamtosauginių problemų, tačiau nurodžiusi ne visų sprendimo būdus. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dr. Andriaus Šumino tai nenustebino – jis sako, kad ši partija daug ką įtraukė į rinkiminę programą. Vis dėlto esą ,,greičiausiai tai ir liks toje ilgoje programoje“.

Mokslininkas teigia, kad politikai apie gamtosaugą kalba retai, nes pačiai visuomenei tai nėra svarbu.

Politikams kur kas priimtinesnės visuomenės plačiai aptarinėjamos temos, tokios kaip nedarbas, emigracija, šilumos ūkis ir panašios. Tai matyti ir įsigilinus į partijų rinkimines programas – ne visos rinkimams besiruošiančios politinės jėgos išskyrė gamtosaugos sritį.

Pavyzdžiui, partija ,,Tvarka ir teisingumas“ apie ekologiją kelis kartus užsiminė tik rinkėjams pateikiamuose energetiniuose sprendimuose – ,,tvarkiečiams“ gamtosauga asocijuojasi su energetika.

Visuomenei ekologija rūpi mažai, todėl ir politikų dėmesys jai tik simbolinis

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Andrius Šuminas nesistebi, kad partijų programose žaliosioms idėjoms vietos daug neskirta. Jo manymu, priežastis paprasta – didžiajai visuomenės daliai ekologija kol kas nėra aktuali.

,,Partijų programose ir jų komunikacijoje neskiriama daug dėmesio ekologijai, nes šita tema iš principo nėra aktuali visuomenei. Rinkimų metu politikai stengiasi kalbėti tai, kas yra aktualu visuomenei – nedarbas, ekonomika, emigracija, šilumos kainos ir panašūs dalykai. Jeigu lygintume šitas temas su ekologija, tai akivaizdu, kad visuomenei tos temos yra daug aktualesnės. Dėlto ta ekologija lieka nuošalyje truputį“, – aiškina mokslininkas.

Šiaurės Europoje ir JAV politikai gamtosaugai skiria didesnį dėmesį, nes, anot A. Šumino, ten gyvenantys žmonės šia tema yra labiau suinteresuoti, nori žinoti politikų pozicijas.

Medijų tyrimų laboratorijos vadovas tikina nenustebęs, kad ,,darbiečiai“ savo programoje skyrė gan didelį dėmesį ekologijai.

Nepaisant to, jis abejoja ar ši tema komunikuojant su rinkėjais bus pirmame plane: ,,Ten (Darbo partijos programoje – aut. pastaba) sutalpinta viskas iš principo – kalbama apie viską. Taip pat ir apie ekologiją. Tikrai nėra blogai, kad taip yra. Tačiau man būtų įdomiau pamatyti, kiek tos ekologinės temos iš tikrųjų atsidurs Darbo partijos komunikacinėje apyvartoje, kiek jie tomis temomis kalbės savo agitacinėj medžiagoj, susirinkimuose su rinkėjais. Aš manau, kad vis tik tos temos greičiausiai ir liks toje ilgoje programoje.“

Žaliųjų ir palaikančiųjų atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvoje daugėja. Pasak A. Šumino, vis dėlto tiek dėl suaktyvėjusių žaliųjų, tiek dėl Visagino atominės elektrinės projekto ekologijai rinkiminės kampanijos metu partijos skiria didesnį dėmesį.

Konservatoriai: atsinaujinančios energijos resursai nepakankami

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai rinkiminės programos kol kas neturi. Valdančiųjų konservatorių rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna tikino, kad vasaros pabaigoje rinkėjai, pamatę programą, nudžiugs. Esą gamtosaugai bus skiriamas nemenkas dėmesys.

,,Aš manau, kad bus labai rimtas dėmesys, nes tai (gamtosauga – aut. pastaba) yra labai svarbu. Lietuvos gamta turi būti saugoma ir puoselėjama. Mūsų partijoje visais laikais buvo žmonių, kuriems tai labai rūpėjo. Kaip ir visa mūsų programa, taip ir aplinkosaugos dalis, bus realistiška ir labai atsakingai parengta“, – skambiomis frazėmis mėtėsi TS–LKD atstovas R. Alekna.

Jo žodžiais, konservatoriai remia ir branduolinę, ir atsinaujinančią energetiką. Nepaisant to, R. Alekna sako esą sprendimas statyti branduolinę jėgainę priimtas supratus, jog ,,atsinaujinančios energijos resursai nepakankami, kad tenkintų visus strateginius valstybės interesus“.

LiCS bendros nuomonės apie valstybės saugomas teritorijas neturi: R. Palaičiui atrodo, kad kontrolė per griežta

,,Trečiajame kelyje“ Liberalų ir centro sąjunga pristato savo rinkimines nuostatas, tačiau apie gamtosaugą nekalbama. LiCS vicepirmininkas R. Palaitis, paklaustas, kodėl ,,Trečiajame kelyje“ neskiriamas dėmesys gamtos apsaugai, teigė, kad programoje pabrėžiamas dirbantis žmogus.

,,Mes savo programoje pabrėžiame dirbantį žmogų. Ant šitos ašies mes savo rinkiminę programą ir išdėstom. Šnekant apie dirbantį žmogų, gal ir pasigendama ekologijos. Aš tiksliai negaliu pasakyti. Man asmeniškai ekologinė pusė yra be galo svarbi“, – teigė R. Palaitis.

Paprašius pakomentuoti, kaip LiCS suvokia valstybės saugomų teritorijų perspektyvą, R. Palaitis atskleidė, kad ,,partijoje, rodos, tuo klausimu nėra nieko pasakyta“.

Nepaisant to, politikas išsakė asmeninę poziciją: ,,Lietuvoj yra per daug viskas saugoma – per daug saugančių ir kontroliuojančių institucijų. Jeigu bus jų mažiau, viešasis sektorius turės mažiau išlaidų, žmonėm Lietuvoj bus gyventi lengviau.“

Socdemai giria R. Baškytę, baisisi gamtą niokojančiu jaunimu

Socialdemokratai rinkiminėje programoje pažymi sieksiantys išsaugoti esamą bioįvairovę, taip pat dėmesį ketina skirti nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims.

Partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis sako, kad siekiant sulaukti teigiamų rezultatų, būtina imtis kompleksinių priemonių – griežčiau kontroliuoti valstybės saugomas teritorijas, keisti baudų sistemą, tiksliau įgyvendinti ES direktyvas.

Vis dėlto socdemas teigė, kad saugomų teritorijų priežiūra yra patenkinama. Jis teigiamai įvertino Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės darbo rezultatus: ,,Pastoviai konfliktas vyksta tarp ponios Baškytės kuruojamų sričių ir verslo pasaulio. Reikia pasakyti, kad Baškytė laikosi normų ir tvirtai stovi prie tų pozicijų, kai spaudimas būna labai didelis. Didelis spaudimas iš lobistinių grupių, kurį atlaiko gamtosaugininkai. Aplinkosaugininkai gina interesus – ir gana stipriai.“

V. Andriukaitis atskleidė socdemų poziciją, siūlančią griežčiau reglamentuoti atliekų rūšiavimą. Jo manymu, Lietuva be to neišsivers. Todėl esą, norint pilnai įgyvendinti šią idėją, reikia šviesti visuomenę, skatinti prisidėti savivaldybes, prekybos centrus, smulkiuosius prekybininkus, kurti infrastruktūrą.

Socialdemokratų atstovas piktinosi jaunimu, kuris nedraugiškas aplinkai, ją šiukšlina. V. Andriukaitis mano, kad Lietuvoje plinta Vingių Jono kultūra – sunku rasti buitinėmis atliekomis neužterštą vietą.

Problemą siūloma spręsti peržiūrint ugdymo programas – gamtosaugos mokyti nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Politiko žodžiais, nereikia užmiršti ir universitetų.

,,Tvarkiečiai“: ekologija dar palauks

Partija ,,Tvarka ir teisingumas“ gamtosaugą daugiausiai sieja su energetiniais sprendimais. Programoje skelbiamas siekis tapti ,,žaliųjų“ technologijų kūrybos ir gamybos centru. TT atstovas Seimo narys Almantas Petkus sako, kad ,,didžiausias potencialas – šilumą gaminti iš biokuro“.

Paklaustas, kodėl programoje neišskirta gamtosaugos sritis, politikas teigė, kad neva rinkiminėje programoje smulkiai viską išdėstyti sunku. Taip pat pridūrė – ,,sakoma, kad skaito (programą – aut. pastaba) tik 3 proc. gyventojų. Galim kažką būt ir praleidę“.

Ekologinis ūkininkavimas, anot A. Petkaus, yra sveikintinas dalykas, tačiau šiandien ekologiškai užauginti produktai neįkandami dėl didelės jų kainos. Esą dėlto dar reikėtų diskutuoti.

,,Tvarkietis“ sako, kad ekologijai, kol neva lietuvių pragyvenimo lygis yra žemas, teikti prioritetą būtų nesąžininga: ,,Geriausia kai ekologija su ekonomika dera. Dažniausiai atsitinka taip, kad ekologijai reikia atiduoti didesnę duoklę. Lietuvoj šiandien didžioji dalis negali pasigirti, kad gyvena oriai. Būtų nesąžininga ekologiją statyti į pirmą vietą. Kai žmogus patenkina svarbiausius poreikius, tada galim kalbėti ir apie kokybinius dalykus.“

Darbo partijos programoje finansiškai nepamatuoti sprendimai

Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas, paprašytas pakomentuoti rinkiminėje programoje iškeltą sumanymą ,,patikslinsime Aplinkos ministerijos funkcijas ir veiklos sritis“, aiškino, kad pertvarka reikalinga neva dėl ministerijos kaltės neįsibėgėjančio pastatų renovavimo.

,,Milijardas guli renovacijai skirtų europinių pinigų banke – jie praktiškai nenaudojami. Renovacija kaip ir nevyksta. Reikia daryti renovaciją visiškai nepanaudojant žmonių pinigų. Valstybės pinigus reikia naudoti, o skolą grąžinti po renovacijos, kai namas už šilumą moka mažiau“, – kritikos Aplinkos ministerijai negailėjo ,,darbietis“.

Darbo partijos programoje rašoma ,,baigsime pesticidinių atliekų identifikavimą ir tvarkymą, organizuojant jų išvežimą sunaikinti į šalis, turinčias įrenginius ir patirtį tvarkant pavojingas atliekas“.

Tai veikiau siekiamybė nei realybė. Pesticidinių atliekų išvežimo kaina, V. Gedvilo teigimu, kol kas dar nežinoma.

Sprendimą į programą įrašyti idėją, nepagrįstą finansiniais paskaičiavimais, ,,darbiečių“ atstovas motyvuoja gerais norais: ,,Čia reikia paskaičiuoti. Siekiamybę tokią mes turim. Jei tai bus naudinga, jei bus pigiau išvežti kitur ir sunaikinti, mes taip ir darysim. Paskaičiuoti, aišku, reikėtų, ar geriau būtų vietoj, ar geriau būtų vežti. Galbūt dalį reikėtų vietoj, galbūt dalį reikėtų vežti.“

Liberalų sąjūdžio planai kol kas neaiškūs

Oficialios rinkimų programos Liberalų sąjūdis dar nepateikė. Vis dėlto politinė jėga programiniuose nuostatuose skelbia remianti ekologinę žemdirbystę. Be to, ji planuoja skatinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Ankstesnėje Liberalų sąjūdžio rinkimų programoje buvo užsibrėžtas tikslas supaprastinti aplinkosaugos taisykles ir garantuoti jų laikymąsi. Taip pat liberalai žadėjo atliekų rūšiavimą paversti kasdieniu, ekonomiškai naudingu reiškiniu.