„Nė vienais metais taip nebuvo, tik šiemet. Senų padangų sąvartynas pačiame miestelio centre, šalia Telšių vyskupijos valdomų saugotinų pastatų išaugo ir vis plečiasi nuo šiųmečio balandžio, nuo akcijos „Darom!“, - apgailestaudama dėl nuodingomis atliekomis užgriozdinto Kulių (Plungės r.) seniūnijos centro žurnalistei trečiadienį kalbėjo seniūnė Daiva Petrauskienė.

Ji sako nieko negalėjusi padaryti, kad Kuliai, gražus, jaukus, įspūdingą istoriją turintis Žemaitijos miestelis po apsivalymo vajaus nebūtų nauju šiukšlynu taip subjaurotas. Dabar turistinį sezoną jis sutinka tapęs pavojingų atliekų sąvartynu, išaugintu tiesiog po lankytinų objektų langais.

„Jau du mėnesius prašau Plungės savivaldybės administraciją ir gamtosaugininką spręsti šią problemą, nes ji vis labiau didėja, deja...“ - sako seniūnė.

Pasak jos, talkininkai balandį suvežė ir sunešė į miestelio centrą iš visų pašalių, taip pat miškų, Kulių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje surinktas senas padangas, tikėdami, kad akcijos organizatoriai jas netrukus išveš.Bet niekas tų padangų nejudina iki šiol, o per du mėnesius jų padaugėjo trigubai.

„Dabar veža ir meta čia kas tik nori, taip atsikratydami balasto iš savo privačių valdų, ir nėr būdų šį procesą sustabdyti. Tik iškuopti , sutvarkyti aikštę ir kontroliuoti, kad Kuliai išties netaptų senų padangų kapinynu“,- nuoskaudos neslepia D.Petrauskienė.

Pasak jos, seniūnija neturi pinigų apmokėti šį darbą, o Plungės rajono savivaldybė iki šiol žada sutvarkyti šią piktžaizdę, bet irgi stinga išteklių. „Tikiu, kad bent iki kitos savaitės neliks šio sąvartyno, jau ir Joninės čia pat, davė pažadą, gal visgi ištesės...“,- aiškina seniūnė.
Dabar veža ir meta čia kas tik nori, taip atsikratydami balasto iš savo privačių valdų, ir nėr būdų šį procesą sustabdyti. Tik iškuopti , sutvarkyti aikštę ir kontroliuoti, kad Kuliai išties netaptų senų padangų kapinynu.

Tuo tarpu prie Kulių miestelio užkandinės prakalbinti keli nuo alkoholio apsvaigę kaimiečiai šaipėsi –„ tegul dar paguli tos padangos, Joninių nakties laužui centrinėje aikštėje labai pritiks“...

Kuliai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1253 metais. Miestelis, kaip ir Plungė, priklausė grafams Zubovams, nuo 1873 metų – kunigaikščiui M.Oginskiui. Šio didiko rūpesčiu pagal švedų architekto K.Straudmano projektą buvo pastatyta mūrinė šv.Stanislovo kankinio bažnyčia.

1898-1901 metais čia dirbo kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, šiame miestelyje augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Ji aprašė Kulius savo kūrinyje „Šventmarė”. Čia gyveno ir dirbo knygnešys Jurgis Gudas, iš čia lietuviškos knygos plito į Aukštaitiją, Žemaitiją.

Saugomų ir lankytinų vietų sąraše – puikiai išsilaikęs ir įspūdingai apželdintas namas, kuriame gyveno J.Tumas-Vaižgantas, paminklas jam bažnyčios šventoriuje, Vaižganto ąžuolynas, 1998 m. pastatytas koplytstulpis „Didžiosios tremties 50-mečiui atminti”.

Vakarinėje seniūnijos dalyje verta aplankyti ir pelkių landšaftinį draustinį – Reiskių tyrą.

Bet keliautojo, išsileidusio per Plungės rajoną, tikra atgaiva laukia Plateliuose. Lankytinų vietų sąraše – gamtos paminklas Raganos uosis, įspūdingiausias Lietuvoje dviejų šimtmečių amžiaus medis. Prieš Rasų šventę aplink jį surinkti žolynai vainikams neva turi lemtingų galių.