Maždaug trys ketvirtadaliai europiečių gyvena miestuose. Dauguma išteklių, reikalingų žmonių gerovei taip pat sukuriama miestuose, tačiau urbanistinės erdvės ypatingai jautrios klimato kaitai. Pagal Europos aplinkos agentūros ataskaitą - „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje" - Europa turėtų pasinaudoti galimybe miestuose gerinti gyvenimo kokybę kartu prisitaikant prie klimato kaitos. Ataskaitoje įspėjama, kad uždelsus veiksmus vėliau šios pastangos kainuos žymiai brangiau.
Ši ataskaita yra pirmoji apžvelgianti miestų pažeidžiamumą nuo klimato kaitos Europos mastu. Joje tvirtinama, kad miestų vietovės su savo skirtingai suprojektuotomis kompozicijomis lyginant su kaimo vietovėmis, daro žymiai didesnę įtaką klimato kaitai miestuose, tuo sukeldamos didesnius iššūkius miestams visoje Europoje. Pavyzdžiui, miestuose esantys daugybė dirbtinių paviršių bei neaukšti želdiniai ilgiau išlaiko karščio bangas. Šis, taip vadinamasis „ urbanistinio karščio salos" efektas miestuose pasižymi žymiai didesne temperatūra, nei aplinkinės vietovės.
Ataskaitoje teigiama, kad Europoje oro temperatūra aukštėja, kritulių kiekis keičiasi bei kyla jūros lygis. Žinoma, tai nėra būdinga visam Europos kontinentui.
Pasak ataskaitos maždaug penktadalis Europos miestų turinčių virš 100 000 gyventojų kenčia nuo upių potvynių. Daugiau nei pusė Europos miestų apželdinti neaukštais želdiniais, kurie dar labiau sustiprina karščio bangas ir prailgina karščio laikotarpius. Tai ypač aktualu miestams, kuriuose yra didelis pažeidžiamų žmonių procentas, pavyzdžiui, vyresni gyventojai sudarantys daugumą Italijos, Vokietijos, Šiaurės Ispanijos miestuose.
Ataskaitoje taip pat pateikiami pagrindiniai patarimai kaip miestai galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos bei geriausi praktiniai pavyzdžiai.
