Didžiųjų miestų miegamųjų rajonų pakraščiuose jau kurį laiką nebestyro kranų strėlės ir nebesigirdi nuolat šurmuliuojančių statybininkų. Peršasi nuomonė, kad naujų namų statybos tarsi nebevyksta. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai tikina, kad taip nėra. Keičiantis vartotojų poreikiams ir lūkesčiams, keičiasi ir naujų daugiabučių kvartalų vietos.
Miestiečiai nori mėgautis miesto teikiamais malonumais, tačiau gyventi gamtoje. Gyvenimui vis spartėjant, galimybė ramiai praleisti laiką tampa sunkiai pasiekiama. Noras dirbti mieste, o laisvalaikį leisti gamtoje vartotojams tampa prioritetu, tad jie dairosi daugiabučių namų, projektuojamų šalia miškų ar parkų ir suteikiančių galimybę atsipūsti žaliuosiuose plotuose.
Žmonės, gyvenantys miesto centre, visada pabrėžia, kad jie gyvena miesto ritmu. Daugeliui iš jų galimybė visada jausti šurmulį ir itin didelį tempą yra neatskiriama gyvenimo dalis. Kita žmonių grupė, pabėgusi iš miesto į gamtą, pabrėžia ramybę, saugumą ir švarią aplinką. Ar įmanoma šiuos dalykus suderinti ir ar reikia tokių priešingybių gretinimo?
„Bėgimas iš miesto į atokesnius Lietuvos kampelius jau yra praeitis. Dabar žmonės grįžta atgal į miestą, tad galimybė gyventi miesto žaliosiose zonose yra labai paklausi. Gyvenimas gamtoje, nepaliekant miesto, žmonėms yra tarsi laimės oazė, kurioje jie gali surasti ramybę, susilieti su gamta, o vos panorėję šurmulio ir kultūros, juos lengvai rasti čia pat esančiame mieste“, – teigia psichologas Tomas Lagunavičius.
Nereiktų pamiršti, kad tam tikrus sprendimus diktuoja ne tik mūsų poreikiai ar norai, bet ir visuomenėje ar žmonių mąstyme vyraujančios įvairiausių madų tendencijos.
Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja sveikai besimaitinančių ar sveikai laisvalaikį leidžiančių žmonių. Ar galima daryti prielaidą, kad arčiau gamtos persikelia gyventi sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės?
„Kiek teko sutikti žmonių, kurie yra pasirinkę sveikesnį gyvenimo būdą, tie žmonės daugeliu atveju, ar net kiekviename žingsnyje, stengiasi rinktis ir ieškoti kuo daugiau sveikesnių alternatyvų.
Gyvenimas gamtoje – viena iš jų. Aplinkos poveikis – švaresnis oras, ramybė – lemia ir žmogaus sveikatą. Be to, esant arčiau gamtos, daug paprasčiau tiems, kurie mėgsta gyventi aktyviau. Jie turi galimybę rytais bėgioti ar vakarais pasivaikščioti gryname ore“, – atsako sveiko gyvenimo būdo ekspertas Eimantas Navikauskas.
„Nekilnojamojo turto rinka paklūsta bendroms rinkos taisyklėms – norint išlikti konkurencingiems, reikia stebėti ir taikytis prie augančių klientų poreikių, pasiūlyti juos atitinkančių naujovių. Šiuo metu nekilnojamojo turto vystytojai tarsi psichologai turi puikiai jausti vartotojų nuotaikas, lūkesčius ir galimybes. Žmonės pradeda suvokti, kad gyvenamoji erdvė turi tapti jų ramybės, poilsio, atsiribojimo nuo kasdienybės vieta“, – teigia nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Žvelgiant iš praktiškesnės pusės, dalis gyvenančių mieste didžiausiu privalumu įvardija sukurtą infrastruktūrą, kurios jie turėtų atsisakyti išsikeldami gyventi atokiau į gamtą. Šiuo metu ilgos kelionės nuosavu automobiliu į darbą ir iš jo jau tampa prabanga.
„Galimybė gyventi gryname ore mėgaujantis gamta bei vos per kelias minutes pasiekti miesto centrą buvo pagrindinė priežastis, kuri lėmė mūsų apsisprendimą įsigyjant naują būstą“, – teigia „Antakalnio terasų“ naujakuriai Snieguolė ir Gintautas Ambrasai.
Reta šeima, auginanti ar besiruošianti auginti vaikus, gali pasiryžti palikti miestą ir apsigyventi atokiau. „Kaip jaunai šeimai, mums labai aktualūs netoli gyvenamojo būsto esantys vaikų darželiai ir mokyklos, kasdienybės neapsunkina ilgos kelionės, galime daugiau laiko praleisti prie namo esančioje pievelėje “, – šypsosi S. Ambrasienė.
