Ką tik pasibaigus lydekų nerštui, į už tūkstančių kilometrų esančias nerštavietes patraukė unguriai. Šių žuvų žvejyba migracijos metu sukelia karštligę tiek žvejams verslininkams, tiek brakonieriams. Kadangi unguriai migruoja tik tamsiu paros metu, bemiegės naktys prasidėjo ir Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams.
Balandžio 19 d. Zalvės upelyje, ištekančiame iš Tautesnio ežero (Zarasų r.), buvo sulaikytas vyras, kuris statė ungurinę gaudyklę. Kadangi ungurių sugauti dar nespėjo, už neteisėtą žvejybą bus nubaustas tik administracine bauda nuo 200 iki 700 Lt su neteisėtos žvejybos įrankių konfiskavimu.
Balandžio 22 d. Avilės upelio, ištekančio iš Avilio ežero, žiotyse (Zarasų r.) GGAI pareigūnus nustebino vietos gyventojai. Šiame upelyje, apie 100 m. žemiau žiočių, ungurius pagal nustatytą tvarką gaudo žvejai verslininkai, todėl minėti piliečiai ungurinę gaudyklę ir 9 venterius pastatė žiotyse. Vos tik anksti ryte verslininkai išvyko iš žvejybos vietos, pažeidėjai suskubo tikrinti nelegaliai pastatytų įrankių net nenujausdami, kad juos jau stebi aplinkosaugininkai. Grįžtantys link namų pažeidėjai buvo sulaikyti. Aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes nustatyta, kad brakonieriai neteisėtai buvo sugavę 20 ungurių, 2 lydekas ir 3 lynus, tuo padarydami 2452,24 Lt žalą gamtai, kurią privalės atlyginti. Be to, dar bus skirtos ir administracinės baudos su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu.
Utenos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje yra 38 oficialios ungurių gaudymo vietos. Teisę žvejoti čia įgyja asmenys laimėję skelbtą konkursą ir sumokėję nustatytą mokestį. Noras visų vienodas – sugauti kuo didesnį laimikį. Tačiau siekiai kartais veda iki absurdo ribos. Štai pavyzdžiui, skambutis 2 val. nakties Utenos RAAD GGAI pareigūnams. Verslininkas skundžiasi, kad jo laimikis labai menkas, kolegos sugauna daugiau. Skundas pereina į priekaištus, kad aplinkosaugininkai nesiima priemonių, užtikrinančių jo žvejybos sėkmę. Motyvuoja, kad jis sumokėjo mokesčius ir aplinkosaugininkai turi užtikrinti jo laimikio gausą. Primename, kad Utenos RAAD GGAI pareigūnai visada reaguoja tik į konkrečius pranešimus apie daromus pažeidimus.
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
Ungurys (parengta pagal žūklė.lt ir nardyk.lt)
Ungurio kūnas ilgas cilindriškos formos, nugara rusvai-žalsva, pilvas gelsvai-baltas. Oda slidi padengta labai smulkiais žvynais. Ungurio galva nedidelė pailga iš, šonų šiek tiek suplota. Akys nedidelės geltonai-bronzinės spalvos. Burna pilna smulkių ir aštrių dantų.
Laikosi prie dugno apatiniuose vandens sluoksniuose nepriklausomai nuo grunto struktūros, tačiau labiau mėgsta dumblėtą ar molingą dugną. Esant dideliems karščiams unguriai gali pakilti į vandens paviršių ir slėptis augalų šešėlyje.
Dažniausiai tūno įvairiose slėptuvėse: povandeniniuose urvuose, po akmenimis, kelmais, tankiuose žolynuose ar dumble. Mažesni unguriai laikosi arčiau krantų tuo tarpu didesnieji gentainiai laikosi gelmėje.
Maitinasi nakties metu priekrantės zonose sėkliuose, tačiau neatsisako maisto ir dieną jei jis randasi netoli. Minta vabzdžių lervomis, moliuskais, varlėmis, smulkiomis žuvelėmis, ikrais. Labiausiai aktyvūs unguriai šiltuoju metu laiku.
Gyvena unguriai iki 25m amžiaus ir užauga iki 2m. ilgio ir 5kg. svorio.
Paslaptingasis nerštas
Artėjant neršto laikui ungurio mitybos organai apmiršta ir užleidžia vietą ikrams ar pienėms. Beveik visą savo gyvenimą ungurys praleidžia gėlame vandenyje. Tačiau artėjant nerštui visi unguriai migruoja į Sargaso jūrą, kur balandžio-gegužės mėnesiais 400-500m gylyje neršia ir vėliau miršta. Patelė išleidžia apie puse milijono ir daugiau ikrų.
Išsiritęs ungurių mailius pakyla į vandens paviršių ir patenka į Golfo srovę. Per 2-3 metus golfo srovė atneša juos iki vakarų Europos krantų. Ungurių mailius tuo metu būna apie 7-8 cm. ilgio ir vadinamas stikliniais unguriais. Toliau unguriai migruoja į upes ir ežerus.
Ilgai ungurių migracija ir nerštas buvo didelė paslaptis, kuriai išsiaiškinti prireikė daug laiko. Danų profesorius Johannes Schmidt ėmėsi tirti, kurgi neršia unguriai, ir nuo pat 1904 m.surengė daugybę ekspedicijų į Viduržemio jūrą ir Šiaurės atlantą. Kadangi jis rasdavo vienodus leptocefalus, profesorius kėlė prielaidą, kad vis jie turi būti kilę iš tos pačios rūšies. Kuo toliau į Atlanto vandenyną nuplaukdavo ekspedicijos laivas, tuo mažesnius leptocefalus jiems pavykdavo sugauti. Tyrimai užtruko ilgai, sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas, vienos ekspedicijos metu laivas patyrė avariją ir tt. Pagaliau, 1922 m. eilinė ekspedicija atsidūrė pietų Bermuduose, Sargaso jūroje, kur jiems pavyko sugauti patį mažiausią iš kada nors matytų leptocefalų.
Tačiau Schmidt’ui nepavyko tiesiogiai stebėti poravimosi, nepavyko rasti ir pasiruošusių nerštui suaugusių individų. Bet pagal pagautų lervučių dydį ir paplitimą daugmaž jau buvo atskleistas ungurių gyvenimo ciklas.
Europinio ungurio lervutė, nešama Golfo srovės, keliauja atviru vandenynu ir maždaug po trejų metų, jau būdama 45 mm ilgio, pasiekia Europos krantus. Tokio amžiaus unguriukai vadinami stikliniais (nes jų kūnas yra visiškai skaidrus). Viena įžymesnių stiklinių unguriukų masiško gaudymo vietų yra Epney šiaurės Anglijoje – čia juos gaudė dideliais kiekiais - tiek tolimesniam pardavimui (veisimui), tiek maistui. Stiklinukai keliauja upėmis aukštyn, nugalėdami visas natūralias kliūtis. Kartais jie netgi sulipa dešimtimis tūkstančių vienas ant kito, suformuodami savotiškus kūgius ir tokiu būdu persirisdami per įvairiausius kliuvinius, kol pasiekia netgi smulkiausius upelius.
Užkariaudami kontinentą, jie pasiekia net ir labiausiai nutolusius tvenkinius ir ežerus. Unguriukai netgi sugeba šliaužti šlapia žole arba raustis po drėgna žeme, tokiu būdu įveikdami atstumus iki 50 km.!
Mitai ir faktai
Ungurių gyvybiškumas jau senai tapo tikra legenda. Maža to, kad jie nebijo sausumos, sugauti aršiai priešinasi ir kandžiojasi, drėgname ore prie 24 C temperatūros gali išlikti gyvi iki 36 valandų. Taip yra todėl, kad pas šias žuvis yra labai nedidelis žiaunų plyšys, dėl ko žiaunos ilgai išlieka drėgnos ir gali palaikyti kvėpavimo procesus, ir todėl, kad gleivėta ungurio oda gali įsisavinti deguonį daugiau nei 17 kub. cm per valandą kiekvienam kūno svorio kilogramui. Aprašytas atvejis, kai nupjauta ungurio galva dar 15 min rodė gyvybės požymius ir periodiškai judino žandikauliu. Ungurį užmušti išties yra sunku – dažnai netgi pačios baisiausios žaizdos jam yra nemirtinos. Vienintelis būtas greitai jį užmušti – perlaužti stuburą, tada jis gan greitai numiršta.
Yra ir daugiau legendų, kurias sunku nei paneigti, nei patvirtinti. Liaudyje pasakojama, kad unguriai kažkodėl labai mėgsta žirnius, ir netgi naktimis iššliaužia į netoli esančius daržus, kad pasmaguriauti žirniais. Žymus rusų žuvų mokslininkas Sabanejevas savo veikaluose netgi nurodo, kad žirnius galima ir netgi reikia naudoti kaip masalą gaudant ungurius, arba kaip pašarus. O Riihlich savo veikale „Praktische Angler“ tvirtina, kad jam ne kartą teko gaudyti ungurius plikomis rankomis žirnių laukuose, esančiuose netoli vandens telkinių. Tuo tarpu kituose šaltiniuose rašoma, kad tai yra visiška nesamonė.
Kitas mitas – kad paleistas ant žemės ungurys tuoj pat sprunka žeme iki artimiausio vandens telkinio pačiu trumpiausiu keliu. Tas pats Sabanejevas aprašo tokį eksperimentą: kelis ungurius per dieną laikydavo specialiame baseine, o pavakare, naktį arba paryčiais nunešdavo už 500 m nuo upės ir paleisdavo ant šlapios žolės. Unguriai tuoj pat išsisklaidydavo visom kryptim, bet po kurio laiko susiorientuodavo ir daugmaž tiesia linija pasileisdavo šliaužti upės link. Kryptį keisdavo tik susidūrę su smėlėtomis vietomis, o jau priartėję prie upės, tik dar labiau padidindavo greitį ir dingdavo vandenyje.
Tuo tarpu kiti šaltiniai nurodo, kad tai yra nesamonė, ir kad panašių eksperimentų metu paleisti unguriai ne sprukdavo upėn, o paprasčiausiai išsislapstydavo žolėje.
Neaišku, kurioje pusėje teisybė, bet faktas: ungurys gali be problemų net po kelias valandas „blūdyti“ po sausumą, ir taip galimai papildyti savo maisto racioną, krante persekiodamas varles, sraiges ir vabzdžius.
Įdomus pastebėjimas: 1989 m. Sabanejevo knygos leidime parašyta: „... Vilenskoj (skaityk – Vilniaus) gubernijoj unguriai peršliaužia iš vienos upės į kitą, kartais netgi iki pusantro kilometro atstumu. Tai pastebima vasaros gale ir rydens pradžioje, naktimis, iškritus rasai, ir tuomet vietiniai gyventojai muša juos kuokomis („bjut dubinami“).“ Matyt rusų žvejų patriarchas turėjo lakią vaizduotę arba patikėjo kokiu prasimanytu pasakojimu, nes kažkaip neteko girdėti, kad mūsų protėviai su „dubinom“ ungurius vaikytųsi.
Nors ką ten gali žinoti, J.Virbickas nurodo, kad iš Lietuvos ežerų unguriai pradeda intensyviausiai migruoti balandžio – gegužės ir rugsėjo – spalio mėnesiais. Tai kažkiek atitinka Sabanejevo nurodytą laiką.
Ungurys turi nepaprastą uoslę ir yra viena jautriausių žuvų. Mokslininkai pabandė suformuoti pas ungurius sąlyginį refleksą pakišdami uostyti beta-feniletilo spiritą. Pasirodė, kad treniruoti unguriai gali pajusti kvepiančiąją medžiagą, kai koncentracija išreikšta po kablelio su aštuoniolika nulių!!! Tai tas pat, jei į nosies maišelį pakliūtų viena molekulė. Matyt, ne veltui žvejai rekomenduoja prieš maunant jauką ant kabliuko, švariai nusiplauti rankas.
Kita žinoma ungurio savybė – aktyvumas prieš audrą, audros metu, ir ypač per perkūniją. Jausdamas artėjančią audrą, ungurys tampa neramus, palieka savo slėptuves ir plaukioja atvirame vandenyje, kartais netgi paviršiuje. Tokiais momentais gali pasinaudoti medžiotojai, nes šansai sutikti ungurį žymiai padidėja.
